į navigaciją

Medžiokliniai ginklai, kaip išsirinkti? 2015-01-25

Parašė edqaras Kategorija: ginklai, šautuvai.
Žymos: , ,
Komentarai (0)
šautuvai

Medžioklinių šautuvų pasirinkimas yra labai didelis. Lietuvoje patys populiariausi ginklai medžioklei yra lygiavamzdžiai ir graižtviniai šautuvai. Lygiavamzdžiai šautuvai dažniausiai naudojami varomosiose medžioklėse ir dažnai yra pigesni nei graižtviniai, kurie dažniausiai naudojami palaukimuose.

Prieš perkant pirmąjį ginklą, pirmiausia reikia nuspręsti kas ir kaip bus medžiojama, kiek pinigų galima skirti ginklo įsigyjimui. Jei daugiau laiko bus praleidžiama varominėse, paukščių medžioklėse, vertėtų ieškoti lygiavamzdžio šautuvo. Jei vis tik labiau traukia pabūti vienam gamtoje ir bus pasirenkama medžioklė palaukimuose ar sėlinant, vertėtų pasirinkti graižtvinį šautuvą, liaudiškai vadinamą karabinu

Lygiavamzdžio šautuvo pasirinkimas

Jei vis tik bus nuspręsta pirkti lygiavamzdį medžioklinį šautuvą, daugelis ekspertų pataria pirkti dėvėtą nebrangų šautuvą. Įgavus daugiau patirties medžioklėje bus galima nusipirkti ir brangesnį, geresnės ir garsesnės kompanijos gamintą šautuvą. Lietuvoje populiariausi IŽ, TOZ, Simpson lygiavamzdžiai šautuvai su 12 ar 16 kalibru.

Prieš perkant lygiavamzdį šautuvą vertėtų išbandyti įvairių gamintojų šautuvus ir išsirinkti tokį, kuris labiau „limpa” prie rankos, yra patogus naudotis.

ginklai

ginklai

šautuvai

Graižtvinio medžioklinio šautuvo pasirinkimas

Įgavus patirties medžioklėse galima pirkti ir graižtvinį šautuvą. Ankščiau Lietuvoje net buvo įstatymas, draudžiantis įsigyti graižtvinį šautuvą medžiotojui, neturinčiam 3 metų stažo. Dabar šis įstatymas jau yra panaikintas, todėl galima graižtvinį šautuvą pirkti iškart, kai tik bus įteiktas medžiotojo bilietas.

Graižtviniai šautuvai dažniausiai yra brangesni. Tačiau patyrę medžiotojai rekomenduoja geriau pirkti vidutinės klasės ginklą ir daugiau pinigų skirti geram ir kokybiškam optiniam taikikliui ir jo laikikliams. Pigesnį ginklą verta pirkti dėl to, kad dabartinių graižtvinių sklaida nėra didelė ir medžiojant kanopinius žvėris, medžiotojas turės gan didelį pataikymo plotą. Todėl labai tikslus graižtvinis šautuvas nėra reikalingas ir geriau daugiau suplanuotų pinigų skirti optiniam taikikliui. Graižtvinį šautuvą taip pat galima pirkti naudotą, taip sutaupant nemažai pinigų. Prieš perkant tokį ginklą reikią gerai išbandyti, iššauti mažiausiai 10 šūvių, taip įsitikinant, kad šautuvas yra kokybiškas, prišaudytas ir nebereikalaujantis papildomų investicijų. Perkant dėvėtą šautuvą, ankstesni savininkai dažniausiai parduoda iškart visą komplektą, t.y. graižtvinį šautuvą ir optinį taikiklį su laikikliais.

Nusprendus kokios rūšies ginklą įsigyti, patarti kokį graižtvinį šautuvą įsigyti yra labai sunku. Kiekvienas medžiotojas turi pasirinkti tokį, kuris gerai „priliptų” prie rankos bei būtų patogus naudoti. Jei graižtvinis šautuvas bus naudojamas medžiojant kanopinius žvėris: šernus, elnius, briedžius, stirnas, patartina pirkti galingesnį, didesnio kalibro šautuvą. Lietuvoje populiariausias kalibras, tarp graižtvinių yra 30-60, kuris bus pats universaliausias medžiojant Lietuvos miškuose. Taip pat renkantis graižtvinį ginklą reikia atkreipti dėmesį, kad jis turėtų greitą pakartotiną šautuvo užtaisymą kitu šoviniu. Dažniausiai šito prireikia, jei nepavyksta sumedžioti žvėries iš pirmo karto ir reikia greitai iššauti antra ar net trečią šūvį. Taip pat graižtvinio šautuvo buožė neturėtų būti per ilga, geriau būtų trumpesnė ir nebūtų per kietas šūvio paleidimo mechanizmo nuleistukas. Geresnės kokybės šautuvai turi reguliuojamus nuleistukus.

Optinio taikiklio pasirinkimas

Kaip jau buvo minėta, gero optinio taikiklio ir jų laikiklių pasirinkimas yra labai svarbu. Su geru optiniu taikikliu medžioklę palaukimuose galima prailginti net apie valandą. Išsirinkus nekokybišką optinį taikiklį, medžiotojas turės nemažai problemų medžioklėse, žvėrys bus dažniau sužeidžiami ir nerandami. Optikos laikikliai taip pat labai įtakoja šūvio taiklumą, nes su nekokybiškais laikikliais optika, net ir pati geriausia, dažnai nusireguliuos.
Optikos taikiklį vertėtų rinktis iš žinomų firmų, tokių kaip US Optikcs, Swarovski, Schmidt & Bender, Bushnell, Meopta, Nikon. Pirmiausia vertėtų paskaityti atsiliepimus apie optikas internete. Labiausiai vertėtų atkreipti dėmesį į linzių kokybę, jų pralaidumą šviesai ir pačios optikos atsparumą šūviui. Optikos priartinimas nėra labai svarbu. Pats optimaliausias yra nuo 4 iki 8 kartų.
Europoje labai populiarūs kalimatoriai ant graižtvinių šautuvų. Lietuvoje jie yra labiau naudojami ant lygiavamzdžių. Europos šalyse jie yra vertinami gal būt todėl, kad yra populiaru varomosiose medžioklėse medžioti graižtviniais šautuvais. Su kalimatoriumi yra matomas didesnis plotas nei su optika ir galima greičiau „pagauti” judantį žvėrį ant taikiklio. Taip pat kalimatoriaus naudojimas gali būti puikus sprendimas medžiojant naktį su prožektoriumi.

daugiau apie medžioklę>>

Rodyk draugams

Populiariausios medžioklinių šunų veislės Lietuvoje 2015-01-08

Parašė edqaras Kategorija: medžiokliniai šunys.
Žymos: ,
Komentarai (2)

Geriausia medžioklinį šuniuką pirkti su kilmės dokumentais iš “veisėjų”. Tokiu atveju medžiotojai būna tikri, kad pasirenka šuniukus, kurių tėvai turi geriausius lauko bandymų, apžiūrų ir parodų rezultatus ir jų įsigyti šuniukai paveldės tėvų darbines savybes ir charakterio bruožus. Šuns veislę kiekvienas medžiotojas pasirenka pagal tai, ką jis nori medžioti.

Vieno iš šunų “veisėjo” patarimai kaip išsirinkti geriausią medžioklinį šuniuką iš visos vados: „Geriausio šuniuko išsirinkimui reikia paskirti nemažai laiko, stebėti visą vadą. Geriausia išsirinkti šuniuką, kuris yra energingiausias, turi geriausią dantų sukandimą, plačiausias pėdas ir švariausią kailį. Geriau nesirinkti medžioklinių šuniukų iš kalės, kuri yra vyresnė nei 8 metai arba šuniukų tėvas jaunesnis nei 1.5 metų.”

Populiariausi medžiokliniai šunys, naudojami medžioklėje: terjerai, taksai, laikos, skalikai, įvairių veislių “kraujasekiai” ir paukštiniai šunys. Pagal Lietuvos įsakymus, visų veislių medžiokliniai šunys privalo būti įregistruoti nustatyta tvarka ir šunų savininkai medžioklėje privalo turėti šuns registracijos pažymėjimą. Medžioti su neregistruotais šunimis draudžiama.

Terjerai ir taksai

Terjerai ir taksai yra nedideli, bet labai energingi, azartiški ir drąsūs medžiokliniai šunys, todėl jie daugiausia naudojami urvinių žvėrių: bebrų, lapių, mangutų medžioklėje, nors naudojami ir varomosiose bei paukščių medžioklėse, sekant žvėris kraujo pėdsaku. Kadangi jie yra nedidelio ūgio, juos daugiausia augina medžiotojai, kurie gyvena mieste.

Populiariausia terjerų veislė Lietuvoje yra jagdterjerai. Tai Vokietijos medžiotojų išvesta veislė, kurios tikslas buvo sukurti universalų medžioklinį šunį. Jagdterjerai skirstomi į “šiurkščiaplaukius” ir “švelniaplaukius”, kurie skiriasi vienas nuo kito tiktai kailiu. jagdterjerai yra nedideli (30-40 cm.) stiprūs, bebaimiai, tvirto kūno sudėjimo medžiokliniai šunys. Jų kailis yra tiesus, tankus, tvirtas, šiurkštus, juodos arba tamsiai rudos spalvos. Jagdterjerai labai prisiriša prie savo šeimininkų, jiems patinka dėmesys, bet tuo pačiu jie nepasitiki pašaliniais žmonėmis.

jagdterjeras

jagdterjeras

Kita Lietuvoje populiari terjerų veislė yra foksterjerai. Tai anglų medžiotojų išvesta veislė. Jie, kaip ir visi terjerai, yra nedidelio ūgio (iki 39 cm), judrūs, mėgsta keliauti. Foksterjerai yra išskiriami į du porūšius: trumpaplaukiai ir “šiurkščiaplaukiai”. Jie skiriasi tik kailiu. Foksterjerai yra nuovokūs ir gudrūs medžiokliniai šunys, todėl juos yra lengva dresuoti. Jie taip pat pasižymi ištverme, gyvūnų, linksmu, budriu ir užsispyrusiu charakteriu.

foksterjeras

foksterjeras

Taksai yra nedideli, trumpomis, stipriomis kojomis medžiokliniai šunys. Jie yra ilgo liemens, turi ilgą uodegą, raumeningi, drąsūs ir ištvermingi šunys su gera uosle. Todėl jie lengvai seka pėdomis, o žvėrį persekioja lodami. Urvinių žvėrių medžioklėje, taksai žvėris dažniausiai išvaro iš urvų. Taksai taip pat skirstomi pagal kailį: trumpaplaukiai, ilgaplaukiai ir “šiurkščiaplaukiai”. Jie skiriasi tik kailio ilgiu ir spalva, kuri būna arba juoda, arba ruda.

“Kraujasekiai” šunys

“Kraujasekiai” yra medžiokliniai šunys, kurie naudojami sužeistų žvėrių suradimui pagal kraujo pėdsakus.
Populiariausios yra bavarų ir Hanoverio kraujasekiai.

Bavarų kraujasekiai yra išvesti Vokietijos medžiotojų, vidutinio ūgio (40-50 cm), raumeningo sudėjimo medžiokliniai šunys. Šie šunys sugeba greitai surasti sužeistus žvėris, paukščius. Bavarų kraujasekių kailis yra rudos, rusvos spalvos.

Hanoverio kraujasekiai taip pat yra išvesti vokiečių medžiotojų. Jie yra ramūs, santūrūs, ištvermingi medžiokliniai šunys. Jie turi labai gerą uoslę, todėl gali persekioti tik tą žvėrį, kurio pėdomis buvo paleistas. Jie yra vidutinio ūgio (46-55 cm), vidutinio, kresno kūno sudėjimo, pilkai rudo kailio.

Skalikai

Skalikai yra viena populiariausių medžioklinių šunų veislių Lietuvoje, taip pat viena iš seniausių medžioklinių šunų grupių pasaulyje. Iš šios grupės yra kildinama nemažai kitų šunų veislių (pvz. taksai). Skalikai yra daugiausia naudojami varomosiose medžioklėse, nes jų pagrindinė paskirtis yra surasti žvėrį, jo šviežius pėdsakus ir skalijant persekioti.

Lietuvos skalikas buvo išvestas Lietuvos medžiotojų. Skalikų ūgis yra 52-60 cm. Jų kailis tankus, žvilgantis, juodos spalvos. Pokario metais buvo beveik išnykę, bet kelių entuziastų dėka, veislė buvo atkurta ir šiuo metu Lietuvoje yra apie 400 šunų.

Latvių skalikas yra 43-48 cm ūgio. Jie iš išvaizdos yra kažkiek panašūs į Lietuvos skalikus, tačiau mažesni ir smulkesni. Latvių skalikai toli nesiveja žvėries, todėl naudojami medžioklėse su varovais.
Estų skalikas yra nestambus, ištvermingas medžioklinis šuo, kuris labai gerai persekioja žvėris. Jis yra balto kailio, su juodomis, rudomis dėmėmis. Kojos ir papilvė yra baltos spalvos.

Rusų skalikas yra stambus ir ištvermingas šuo. Jis yra išvestas rusų medžiotojų.

Laikos

Laikos yra kilusios iš Euroazijos šiaurės miškų. Jos pagrinde yra naudojamos kailinių žvėrelių, stambių plėšrūnų (net ir tokių kaip meškos) medžioklėse. Kartais yra naudojamos ir paukščių medžioklei. Laikos yra tvirti, stambūs, energingi ir drąsūs medžiokliniai šunys. Pagrindinis laikų skiriamasis bruožas yra stačios ausys ir labai riesta uodega. Pagrindinis laikų minusas varomosiose medžioklėse, tas kad jos dažniausiai neloja, persekiodamos žvėrį. Laikos skirstomos į kelias veisles. Lietuvoje populiariausios yra šios: rytų Sibiro, vakarų Sibiro, rusų Europine, Karelų - suomių. Tarpusavyje jos skiriasi kailio spalva ir šiek tiek dydžiu.

Paukštiniai šunys

Paukštiniai šunys yra naudojami paukščių medžioklei. Paukščių medžioklė su medžiokliniu šunimi yra žymiai gražesnė nei be jų. Be to, paukščių medžioklėje medžioklinis šuo yra privalomas. Jis pirmiausia turi būti išmokytas surasti ir atnešti sužeistus, sumedžiotus paukščius. Todėl paukštiniai šunys pasižymi puikia uosle ir meile vandeniui. Lietuvoje populiariausi paukštiniai medžiokliniai šunys yra: spanieliai, kurtsharai, dratharai, pointeriai, airių ir škotų seteriai.

Spanieliai yra vidutinio ūgio, energingi, sumanūs, lengvai dresuojami šunys. Jie yra kildinami iš Ispanijos, nors galutinai suformuoti Anglijoje. Jų skiriamasis bruožas yra ilgos, nukarusios ausys bei ilgas kailis.
Kurtsharai yra gan stambūs, tvirti ir ištvermingi paukštiniai šunys. Jų veislė yra išvesta Vokietijos medžiotojų. Kurtsharų kailis trumpas, žilas su rudomis dėmėmis.

Dratharai taip pat išvesti vokiečių medžiotojų. Jie iš sudėjimo yra panašūs į kurtsharus, tik jų kailis yra ilgesnis ir šiurkštesnis, pilkai rudos spalvos.

Seteriai yra vidutinio dydžio, ištvermingi ir gražūs paukštiniai šunys. Jie yra energingi, judrūs, bet nepikti šunys. Jų kailis yra tankus ir blizgus, šiek tiek banguotas. Būna rudos spalvos (anglų seteris) arba juodos (škotų).

airių seteris

airių seteris

Kaip vienas pažįstamas medžiotojas sakė: „nėra vienos pačios geriausios medžioklinio šuns veislės. Kiekvienas medžiotojas savo medžioklės kompanioną turi išsirinkti pagal savo charakterį bei norimus medžioti žvėris. Ir geriausia kiekvienam asmeniškai išsirinkti tokią medžioklinio šuns veislę, kuri yra arčiausiai širdies.”

Rodyk draugams

Vilkų medžioklė 2014-01-12

Parašė edqaras Kategorija: medžioklė.
Žymos: ,
Komentarai (0)

Greitai ateis vasaros pabaiga ir vėl Lietuvoje prasidės amžina diskusija dėl vilkų skaičiaus sureguliavimo. Vilkai vasaros pabaigoje pradeda mokyti savo jauniklius medžioti. Tam reikalui jie dažnai pasirenka lengviausia grobį - naminius gyvulius.

Kas Lietuvoje turėtų atlyginti žalą ūkininkams ir kaimų gyventojams, kurie patirs nemažų nuostolių dėl vilkų?

Lietuvoje gyvena apie 200-300 vilkų (tačiau dėl skirtingų skaičiavimų šis skaičius svyruoja nuo 100 iki 500).

Vilkų medžioklė leidžiama tik žiemą ir tol, kol bus pasiektas Aplinkos apsaugos ministerijos nustatytas limitas (2013-2014 m. sezonui jis buvo 20 individų). Vilkė kiekvienais metais atsiveda 3 - 9 jauniklius. Todėl mano manymu, 20 sumedžiojamų vilkų limitas yra tikrai per mažas. Kadangi limitas buvo išnaudotas labai greitai, kai kuriose apskrityse leista sumedžioti dar kelis vilkus. Taip pernai buvo sumedžioti 33 vilkai (į šį skaičių patenka ir avarijose partrenkti ir nugaišę). Pernai buvo įdiegta naujovė, kuri, mano manymu, yra nebloga idėja: vilkų limitus išdalinti pagal apskritis. Ten, kur vilkų didžiausia populiacija - ten ir leidžiama daugiausiai sumedžioti. Tik ką daryti tokiu atveju, kai vilkas buvo priskaičiuotas kelioms apskritims? Nes vilkas, kaip žinoma, per naktį gali nukeliauti daugiau nei 30 kilometrų.

Taigi, kas turėtų prisiimti atsakomybę už vilkų padaromą žalą ir atlyginti nuostolius žmonėms? Medžiotojai, valstybė ar asociacija „Baltijos vilkas”?

Siūlymas, kad medžiotojams reikėtų atlyginti nuostolius, dėl vilkų daromos žalos skamba absurdiškai. Medžiojamų vilkų limitas labai greitai išnaudojamas ir vilkų medžioklė yra nutraukiama. Piniginės baudos už neteisėtai sumedžiotą vilką labai didelės, taip pat dar atimami medžiokliniai ginklai leidimas juos naudoti trims metams.

Mano manymu žalos atlyginimą turėtų dalintis valstybė ir asociacija „Baltijos vilkas”, kodėl „Baltijos vilkas”?
Todėl, kad jie siekia uždrausti vilkų medžioklę Lietuvoje, bet neprisiima jokios atsakomybės už vilkų daromus nuostolius. Ši asociacija konsultuoja ūkininkus, moko kaip apsisaugoti nuo vilkų, nurodo kokias priemones naudoti, bet to nepakanka, o atsakomybės už padaryta žalą jie neprisiima.
Spaudoje tikrai dažnai pasitaiko pranešimų apie vilkų užpultus ir sudraskytus ūkininkų gyvulius, gyventojų sarginius šunis.

medžiokle, medžiokliniai ginklai

medžiokle, medžiokliniai ginklai

Asociacijos „Baltijos vilkas” atstovas tikina, kad patys ūkininkai patys kalti dėl patirtos žalos “ūkininkai patys kalti, jie nepakankamai rūpinasi savo gyvuliais, nesugina jų į tvartus, neturi specialios šunų veislės, kuri apsaugo gyvulius, nuo vilkų.”

Bet ką daryti tokiu atveju, jei ganyklos yra toli nuo namų? Nevežiosi gyvulių kiekvieną rytą ir vakarą į ir iš ganyklų?

Negalime neigti, kad vilkus nereikia saugoti, vilkai yra miško sanitarai. Ne veltui Europoje vilkai saugomi, tačiau reikia pagalvoti ir apie ūkininkų interesus. Valstybė galėtų kompensuoti kažkokią dalį tų išlaidų, kurių ūkininkas patyrė siekdamas apsisaugoti nuo vilkų (nusipirko šunų, garsinę patranką, aptvėrė aukšta tvora ganyklas ir pan.)

2013 metais jau veikė kompensacijų tvarka, kada ūkininkai galėjo kreiptis į savivaldybes, prašydami atlyginti vilkų padarytus nuostolius. Tačiau nuostolių įvertinimo rezultatai ne ūkininko naudai, taip pat labai sunku įvertinti pinigine išraiška naminius gyvūnus, tarkim - šunis, kurie dažnai tampa, galima teigti, šeimos nariais.

Manau, kad medžiotojams turi būti leista sumedžioti daugiau vilkų (aišku taip pat ribojant skaičių, kad vilkai visai neišnyktų). Medžioklė turėtų būti pratęsta, o nuostolius turėtų dalintis valstybė ir panašios asociacijos kaip „Baltijos vilkas”.

Parengė Tomas S.

Rodyk draugams