į navigaciją

Naujieji, išmanieji LED televizoriai 2014-04-30

Parašė edqaras Kategorija: LED televizoriai.
Žymos: , ,
Komentarai (3)

LED televizoriai

LED televizoriai

Nauja televizorių niša - išmanieji, toks super televizorius turi skaitmeninį imtuvą, “Full HD” funkciją, USM, HDMI jungtis, internetą, pabandysime išsiaiškinti kuo skiriasi šie naujos kartos televizoriai užkariavę esamą rinką. Tecnologijos pokyčiai „Sony” savo gaminamuose televizoriuose naudoja kitų gamintoju ekranus (”matricas”). Tad vykdydami reklamine kompaniją pardavinėjant savo brangesnius nei konkurentų televizorius visuomet pabrėžia, kad svarbu ne ekranas, o technologija, kuri apdoroja vaizdą. „Sony” pirmoji televizoriuose įdiegė „24p” vaizdo apdorojimo technologiją, kurios deka vaizdas atrodo daug natūralesnis. Ši bendrovė pirmoji televizorius aprūpino „X-Reality” varikliais, kurio dėka sumažinamas triukšmo lygis ir užtikrinamas žemos rezoliucijos kokybiškas vaizdas. „Sony” viena pirmoji įdiegė „Triluminos” technologiją. Kas yra „Trilumina”? paprasti LED televizoriai turi LCD skystųjų kristalų ekraną, kurio apšvietimas mėlynos spalvos LED lemputėmis yra šonuose ar gale. Dėl ant lemputės esančio fosforo sluoksnio ji švyti baltai, ši šviesa skrodžia LCD ekrano taškų kuriamus spalvų filtrus, ir ekranas suformuoja vaizdą kurį mes matome. Bet filtruodami baltą spalvą LCD ekrano taškai praleidžia dalį kito atspalvio šviesos. Pavyzdžiui, raudonas LCD taškas praleidžia oranžinę spalvą. „Triluminos” technologija nuo kitų skiriasi tuo, kad kiekviena LED ekrano apšvietimo dalis sudaryta ir keturių apšvietimo spalvų - mėlynos, raudonos ir dviejų žalių, jos sukuria baltą spalvą, šviečia tik šių trijų spalvų spektre. Todėl LCD ekrano filtrai tokią šviesą išskaido kur kas tiksliau.

LED televizoriai, „Triluminos" technologija

LED televizoriai, „Triluminos" technologija

Tad to pasekoje „Triluminos” technologija iki 50 proc. Spalvas atkūria geriau, pagerėja raiška, spektras ir gelmė. Belieka apsispręsti, ar šis privalumas vertas didesnės kainos.. Marketingas šiek tiek apgavo Buitinės technikos prekybos centruose mes girdime - LED ekranas, LCD ekranas, plazminis ekranas, LED yra geriausias, kiti žemesnės klasės. Tiesa kiek kitokia, televizorių ekranai yra LCD arba plazminiai. LED tai tik apšvietimo technologija. Anksčiau naudotą halogeninį apšvietimą pakeitė LED technologija, televizoriai paplonėjo ir tapo ekonomiškesni. LCD technologija galima išskaidyti dar į kelis porūšius. Tokius kaip IPS ekranai, šia technologiją į savo televizorius diegia LG, IPS technologijos dėka LED televizoriai yra ryškesni, turi didesnį apžvalgos kampą. netgi žiūrint iš bet kurio kampo vaizdas toks pat ryškus. Tačiau dėl šios technologijos ekranai stipriau atspindį saulės šviesą, todėl ji sėkmingai pritaikoma ir montuojama „iPhone”, išmaniuosiuose telefonuose. Tad sunku nuspręsti ar tai trūkumas, ar esate turėję blizgaus ekrano nešiojamą ar stacionarų kompiuterį? Jei blizgaus paviršiaus kompiuteriu naudojotės lauke, pastebėjote, kad sunku ką nors įžiūrėti ir tenka ieškoti šešėlio. Nebekenkia regėjimui Akių vyzdžiai reaguoja į ekrane besikeičiančius vaizdus, suintensivėjusią šviesą ir atvirkščiai, vyzdžiai traukiasi arba plečiasi. Kada vaizdai keičiasi itin greitai, vyzdžiai pavargsta ir laikui bėgant silpsta. Todėl, JAV kino ir televizijos inžinierių asociacijos tyrimų rezultatų duomenimis žiūrint televizorių aplinkoje turi būti mažiausiai 10% apšvietimo. bet kitas šviesos šaltinis atsispindi ekrane, o tai erzina. Sukurti apšvietimo šalitinį televizoriui jau buvo bandyta 6-tajame dešimtmetyje. Inžinieriai pasiūlė sukurti apšvietimą televizoriaus ekrano kraštuose. Technologija, kaip supratot, nebuvo patraukli pirkėjams. Nyderlandų kompanija „Philips” 2003 metais sukūrė tokia apšvietimo technologija pavadinimu - „Ambilight”, inžinieriai įmontavo dar viena apšvietimo pluošta už LED apšvietimo diodų pluošto, taip, kad tuo pačiu metu šviečia ir apšviečiamoji dalis ir dalis kuri filtruojama LCD ekrano spalvų filtrų, tokiu būdu išgaunamas 10% papildomas apšvietimas, tad tokio televizoriaus žiūrėjimas akių vyzdžiams nebekenkia. O žiūrovams ekrano vaizdas atrodė dar ryškesnis ir spalvingesnis.

LED televizoriai, OLED technologija

LED televizoriai, OLED technologija

šiuo metu OLED „Ambilight” technologija jau yra šeštos kartos, esantys davikliai patys reguliuoja apšvietimą, reikiamą šviesos srauto stiprumą atsižvelgiant į ekrano rodomus atspalvius ir intensyvumą, LED televizoriai

Rodyk draugams

Kodėl verta rinktis mergaičių grožio ir stiliaus vasaros stovyklą 2014-03-19

Parašė edqaras Kategorija: stovykla, vasaros stovykla.
Žymos: ,
Komentarai (1)

Kodėl?

Rūpestingi mamos ir tėčiai kasmet galvoja į kurią stovyklą reikėtų išsiųsti savo mergaitę, tačiau dažnas dar nežino, kad jau treti metai veikia mergaičių grožio ir stiliaus stovykla, kurioje merginos sužino visus pagrindus kaip būti tobula mergina ir vėliau moterimi.

Stovykla, skirtingai nei daugelis, nėra orientuota į pelną, tad į stovyklą yra priimama tik iki 15 dalyvių. Skaičius mažas, nes norima, kad suteikiama informacija būtų visoms naudinga ir visos turėtų pakankamai laiko bei progos pasireikšti ir pasisakyti.

Stovykla orientuota į kokybišką žinių suteikimą, tad
stovyklos paskaitas veda skirtingi lektoriai, atvažiuojantys į sodybą - kiekvienas savo srities specialistas:

Savęs atradimo, moteriškumo ir vertybių klausimais konsultuos rytų išminties (vedų) Mados užkulisių ir žurnalų tikrąsias paslaptis atskleis Aistė Jasaitytė.

Fotografas. Stovyklos paskutinę dieną vyksta asmeninė, kiekvienai mergaitei skirta fotosesija.

Stovyklos metu kiekvienas specialistas išsamiai išdėsto mergaitėms naudingą informaciją, duoda praktines užduotis.

Stovykloje labai kruopščiai yra prižiūrima mergaičių mityba. Sudaromas mitybos balansas ir maistas yra užsakinėjamas iš kavinės-restorano. Maistas visada patiekiamas šiltas.

Kad mergaitės vakarais būtų užimtos, yra vedamos diskusijos apie vertybes, bendravimą, savęs radimą bei realizavimą. Mokomasi dėkingumo ir kitokio, gilesnio pasaulio suvokimo bei ateities projektavimo per diskusijas ir jų metu vykstančias praktines užduotis.

Tokias kaip: tobulos moters konstravimą bei atsakymų sa susirašymą - kokiu būdu galima tapti tobula moterimi. Arba savo ateities statymą Lego konstruktorių pagalba ir pan.

Tokia vasaros stovykla atveria mergaitėms platesnį požiūrio ratą į save, aplinką ir ateitį. Matome tai jų elgesyje paskutinėmis dienomis ir tėvų dėkingume pasiėmus mergaitę iš stovyklos.
Gera daryti gerus darbus sako stovyklos organizatoriai.

Kokias stovyklos paskaitas išskirtumėte?

Kadangi visos paskaitos parinktos pagal mergaitėms labai aktualias temas, nėra lengva išskirti vienos ar kelių.
Šioje, trečiojoje stovykloje, Aistė Jasaitytė papasakos apie mados užkulisius: kaip iš paprastos merginos yra padaroma podiumo žvaigždė, kiek profesionalų dirba vienoje fotosesijoje, kaip per žurnalo viršelius mergaitėms ir moterims yra peršama iškreipta grožio sąvoka. Aistė papasakos ir apie valgymo sutrikimus, kurie taip dažnai pasitaiko mados pasaulyje. Bus taisyklingos eisenos pamokų.

Išskirtumėme ir dietologės paskaitą apie taisyklingą mitybą bei produktų parinkimą.
Fotosesija - taipogi viena iš aktualių paskaitų-užsiėmimų, kur bus pasakojama, kaip teisingai pozuoti prieš objektyvą. Augančiai moteriai tai yra svarbu.

Teigiate, kad stovykloje didelis dėmesys yra skiriamas vidiniam grožiui. Kokiais būdais?
Vidinis grožis prasideda nuo pasitikėjimo savimi. Tam turėsime teatrališkus psichodramos užsiėmimus.
Ajurvedos lektorius padės mergaitėms suprasti, iš kur ateina pasitikėjimas savimi, ir kas yra vidinis grožis, kaip jį puoselėti ir skleisti.

Vakarais vyks filmų seansai, po kurių vyks diskusijos moteriškumo, pasitikėjimo, savęs radimo klausimais. Tikimės, kad čia merginos ras daug atsakymų.

vasaros stovykla

vasaros stovykla

Kokie dar specialistai dalyvauja stovykloje?

Į visus jaunoms merginoms rūpimus klausimus čia padės atsakyti stilistė, kosmetologė, visažistė, dailios eisenos choreografė, manikiūro specialistė, dietologė, fotografas.

Kiekviena panelė ne tik smagiai praleis laiką, susiras naujų draugių, bet ir išmoks išties naudingų dalykų, praversiančių jos, kaip bręstančios moters, gyvenime. Iš stovyklos ji grįš pasisėmusi ne tik išorinio grožio paslapčių, bet ir praturtėjusi vidumi, radusi atsakymus į savo ateities klausimus.

Kiekvienos mergaitės vidinis tobulėjimas sąlygoja tiek jos asmeninį, tiek mūsų visuomenės gerbūvį. Kiekviena mergaitė, radusi save kaip asmenybę ir kaip moterį - didžiausias atlygis organizatoriams.

Rodyk draugams

Chemijos gaminiai namams: poveikis žmogaus organizmui 2014-03-15

Parašė edqaras Kategorija: buitinė chemija, skalbikliai.
Žymos: ,
Komentarai (3)

Chemijos pramonė dėl didelės paklausos tobulėja, palaikyti švara namuose dabar paprasta, kiekviename bute, name galime rasti tokių švaros priemonių kaip skalbikliai, plovikliai, šveitikliai, purškikliai ir t.t.. ši buitinė chemija laidžia namų apyvokos daiktams, baldams įgauti neįtikėtina švara ir spalvų sodrumą, bet nereikia pamiršti, kad šiose buities chemijos priemonėse yra daug chemikalų kurie gali neigiamai paveikti žmogaus organizmą, gali sukelti rimtas ligas, tokias kaip - diabetas, vėžys ar net nevaisingumas.

Mokslininkai tvirtina, kad daugelis mažiau pavojingų ligų yra įtakojamos buitinės chemijos taip pat, negalime tvirtinti, kad šių susirgimų yra vis daugiau, bet statistiniais duomenimis lygos, jų simptomai keičiasi, ligų kurias sukelia buitinė chemija skaičius per kelis dešimtmečius padidėjo. Galima į tai žvelgti skeptiškai ir šakyti, kad ir acto garinimas taip sukelia ūminių susirgimų, bet cheminės medžiagos tikrai veikia žmogaus organizmą, savo sudėtimi veikdamos organus, to pasekoje organizmas susilpnėja ir netgi tampa nebeatsparus paprastoms bakterijoms.

Įprastai buities valymo priemonėse yra bent 10 % medžiagų kurios turi ūminį poveikį, kurios sukelia odos sausėjimą, skeldėjimą, apnuodija kvėpavimo takus. Kol kas rimtai apsinuodija šiomis medžagomis tik vaikai (jas prarydami) bet mokslininkai tikina, kad buitinės chemijos poveikis suaugusiems yra ilgalaikis arba lėtinis.

buitinė-chemija-skalbikliai

buitinė-chemija-skalbikliai

Vienas iš „Crinis” gamintojų atstovų Lietuvoje pripažįsta, kad jų gaminamose priemonėse yra kenksmingų medžiagų „Buityje naudojami specializuoti valikliai turi sveikatai pavojingų medžiagų, tačiau jei šias priemones naudosime tinkamai ir laikysimės visų nurodytų instrukcijų, buitinė chemija neigiamo poveikio neturės nei mūsų sveikatai, nei aplinkai”

Bet mokslininkų tyrimai konstatuoja, kad ir naudojant apsaugos priemones poveikis yra neišvengiamas, juk buitinė chemija yra skirta mikroorganizmu naikinimui, kitaip tariant - dezinfekcijai, tad net ir lėtinis šiu ploviklių sudedamųjų medžiagų poveikis yra, tokios medžiagos netgi gali keisti kitų medžiagų struktūrą, tad biologinis poveikis neišvengiamas.

VNMPI kasmet vykdo išsamius tyrimus, šiu bandymų tikslas yra nustatyti ar buitinė chemija naudojama mūsų būstuose atitinka visus keliamus reikalavimus, deja statistika neguodžia, kasmet apie 20-30% gaminių uždraudžiama dėl pernelyg kenksmingo poveikio žmogaus organizmui, įvairios medikų organizacijos tai pat stebį šių chemikalų poveikį, šiuo metu buitinės chemijos tikslais yra sukurta apie 80 000 sintetinių cheminių junginių, galutinai ištirtų iš jų yra vos 1000, galime daryti išvada, kad tokių priemonių poveikis gyvam organizmui dar nėra ištirtas.

Žmogui žalingiausi cheminiai junginiai:

Šias medžiagas dar galime išskaidyti į tris pagrindines grupes:

Aiškų kiekvienas žmogus nori turėti švara tviskančius namus, tad norint juos palaikyti švarius to nekompensuojant savo sveikata, galima rinktis ekologiškus valiklius, bet šie yra ypač brangūs, bet šiuos „eko” ploviklius galima pakeisti paprasta, pigia alternatyva - soda, actu, druska, citrinos sultimis, muilu ir t.t.. šios medžiagos neturi cheminių junginiu, jos nėra toksiškos, apsinuodijimo galimybės nėra, tačiau jei vistiek perkate chemines valymo priemonės rinkitės tokias kurios turės mažiausiai cheminių priedų - dažų, kvapiklių, chloro junginių ir t.t.. įsitikinkite, kad išsirinktos valymo priemonės biologinis skilimas aplinkoje nebūtų mažesnis nei 90-95 %.

Rodyk draugams

Dažasvydis 2014-02-04

Parašė edqaras Kategorija: dažasvydis vilniuje.
Žymos: , ,
Komentarai (0)

dazasvydis vilniuje, dažasvydis vievyje

dažasvydis vilniuje, dažasvydis vievyje

Dažasvydis (angliškai - paintball) – karinio stiliaus žaidimas/pramoga.

Dažasvydis atsirado jungtinėse Amerikos valstijose, beveik prieš dvidešimtmeti. dabar daugiausiai paplites Prancūzijoje, Anglijoje, Amerikoje, Australijoje, Vokietijoje , Skandinavijoje.
Dažasvydį gali žaisti ir vyrai, ir moterys, ir vaikai. dažasvydis skirstomas į pramoginį ir sportinį. Pramoginis dažasvydis žaidžiamas miškingose vietose ar apleistose pramoniniuose pastatuose. Įprastai dažasvydžio metu dalyvauja nuo 10 iki 50 dalyvių. Dalyviai pasiskirsto į keletą komandų ir šaudo vieni į kitus dažasvydžio kamuoliukais pripildytais dažų. Dažasvydžio pistoleto Kamuoliukai atsimuše į priešininką, plyšta ir palieka dažų dėmę. Toks dalyvis laikomas pašautu ir iškrenta iš žaidimo. Vienas žaidimo etapas tesiasi apie dešimt minučių, dažasvydžio sesiją sudaro 5 – 10 žaidimo etapų. Kad dažasvydis turėtų militaristinį Įspūdį naudojama karinė apranga, dūminės granatos, dažasvydžio granatos, sprogimų efektai.
Sportinis dažasvydis žaidžiamas pagal nustatytas taisykles, teisėjui dalyvaujant specialioje dažasvydžio aikštelėje su pripučiamomis figūromis. Dažasvydžio metu komandos sudarytos iš trijų septynių žmonių kovoja dėl prizinių vietų.
Dažasvydžio mūšiai dažniausiai žaidžiami klubuose. Tai yra organizacijos, kurios turi dažasvydžio įrangą - dažasvydžio šautuvus, aprangas, specialias kaukes. Lietuvoje yra apie 50 dažasvydžio klubų, dažasvydis Vilniuje itin populiarus. Daugiausiai išvystytas didžiuosiuose Lietuvos miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, dažasvydis Vievyje, Elektrėnų rajone taip pat populiarus, kaip tokio dydžio administaciniame vienete.
Dažasvydis suteikia galimybę sportuoti gryname ore, atsiskleidžia žmogaus taktikos ir strategijos modeliavimo galimybes, lavina greitų sprendimų priėmimą, mžina psichologinę įtampą ir kaupiamą agresiją. Kai kurios įmonės dalyvaudamos dažasvidyje pasikviečia psichologus kurie analizuoja dalyvių elgesį žaidimo metu ir gautus rezultatus panaudoja darbuotojų paskirstymui savo padaliniuose.

Dažasvydžio kamuoliukai

Dažasvydžio kamuoliukus dažniausiai gamina farmacinės įmonės. Kamuoliukai smūgio metu plyšta ir palieka dažų žymę. Dažai lengvai nusiplauna, dažasvydžio kamuoliukai nekenksmingi nei aplinkai nei žmogaus organizmui, lengvai ištirpsta ir išsiskaido gamtoje. Žaidėjo veidas saugomas specialia kauke. Dažasvydžio klubuose į pradinio žaidimo etapo paketą įtraukiama 100 - 500 kamuoliukų. Vienoje pramoginio dažasvydžio sesijoje iššaudoma apie 300 – 500 kamuoliukų, sportinio keletą kartu daugiau apie 1000 – 3000 kamuoliukų.

Rodyk draugams

Darbo kodeksas 2015, darbdaviai ir įdarbinimo agentūros trina rankas 2014-01-25

Parašė edqaras Kategorija: įdarbinimo agentūros.
Žymos:
Komentarai (1)

įdarbinimo agentūros

įdarbinimo agentūros

Šiuo metu, Seime svarstomas naujasis darbo kodeksas. Panašią darbo kodekso sistemą naudoja Skandinavijos šalys. Ja ypač džiaugiasi įdarbinimo agentūros, ši tvarka žymiai palengvintu darbo ieškančiu žmonių cirkuliacija, vien žodinis susitarimas ištrina visą dieną trunkančia įdarbinimo dokumentų tvarkymo procedurą.

Dar 2014 metų gruodį, šis projektas buvo pristatytas verslininkams ir politikams. Parlamentaras Algirdas Sysas papasakojo, kad siūloma mažinti išeitines išmokas, o neteisėto atleidimo išmokas didinti iki 12 mėnesių atlyginimų. Tačiau, Algirdas Sysas nedaugžodžiavo, jis pats į šią reformą žiūri skeptiškai, nes anot jo, rašytinės sutarties, darbdaviai nelabai mėgsta laikytis. Mes šią reformą vadiname „ darbo santykių liberalizavimu” Darbuotojai dažniausiai bijo žodžio - liberalizavimas, nes jiems tai asocijuojasi su nestabilumu, tačiau yra ir geroji pusė. Galima lankščiau išdėlioti darbo valandas, arba darbuotojui neužkrauti materialinės atsakomybės įmonės turtui.

Tačiau visa darbo reforma yra naudingesnė darbdaviui, teigė parlamentaras, Skandinaviškasis modelis diegiamas ne vien dėl Lietuvos įmonių, Lietuva pritraukia vis daugiau kapitalo iš užsienio šalių ir mes norime tapti dar labiau konkurencingesni. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl bus keičiamas darbo kodeksas. O kalbant apie darbo valandas, parlamentaras nurodė, kad 40-48 valandų darbo savaitę reikia liberalizuoti - lanksčiau paskirstyti valandas kiekvieną dieną, taip pat, viršvalandžiai turi būti apmokami, nes šiandien jie dažniausiai išnaudojami, tačiau beveik niekas jų neapmoka. Beabejo, atsiranda nepatenkintų, kuriems viskas blogai, bet taip buvo visada, Algirdas Sysas prisiminė 2003 metų priimtą darbo kodeksą: Tada irgi buvo daug nepatenkintų žmonių, kalbėjo, kad tai yra negerai, tačiau šiandien Lietuva jau viršijo ikikrizinius rodiklius ir matosi, kad tai buvo į naudą.

Pakeitimais norima pasiekti paprastesnį įdarbinimą, išeitinių išmokų mažinimą (dabar galima išsidėrėti net iki 6 mėnesių). Taip pat yra numatyta žodinė darbo sutartis. Tokiu atveju darbuotojas jausis saugesnis, kai bandoma įrodyti, kad jokių darbo santykių nebuvo, nes nebuvo pasirašyta darbo sutartis.

Naujame darbo kodekse yra ir ne tokių didelių pakeitimų, tačiau svarbių. Pavyzdžiui nekonkuravimas išeinant iš darbo - naujasis darbo kodeksas leis nustatyti sankcijas už komercinių paslapčių atskleidimą, dabar tai įrodyti gali tik teismas. Taip pat yra išimtis nedidelėms įmonėms iki 10 darbuotojų. Jiems negalios daugelis įpareigojimų taikyti garantijas. Na o svarbiausias punktas yra toks, kad darbuotojas ir darbdavys galės susitarti dėl konkrečios sumos už viršvalandžius. Jų skaičiavimo tvarka taip pat skirsis.

Lietuvos profesinių konfederacijų pirmininkas teigia, kad su jais tartasi nebuvo. Artūras Černiauskas yra labai nepatenkintas naujomis reformomis ir bando susitarti, kad išeitinės kompensacijos galėtų likti tos pačios, bet jas mokėtų garantinis fondas. Jis skundžiasi, kad daugiausiai triukšmo kelia Verslo, Pramonininkų, Verslo dardavių konfederacijos. Jie neturi jokių teisių derėtis, jos atstovauja verslui ir bando susitarti su politinėmis partijomis, kad jos pakeistų įstatymą be derybų su darbuotojais. Mūsų dardaviai nenori derėtis, jie nori, kad būtų taip, kaip jiems patogiau, aiškino pašnekovas.

Rodyk draugams

Darbo skelbimai - senas būdas įsidarbinti 2014-01-17

Parašė edqaras Kategorija: darbo skelbimai.
Žymos: , ,
Komentarai (0)

darbo skelbimai

darbo skelbimai

Ieškai darbo, tačiau nesišypso sėkmė, ar nežinau nuo ko pradėti? Manau, kad mes padėsime greičiau susirasti jūsų norimą darbą.

Dažnas žmogus, kuris nežino nuo ko pradėti kreipiasi į darbo biržą. Bet tai tikrai nėra pats greičiausias kelias įsidarbinti. Jeigu teko girdėti, greitai darbo ten nerasi, o jeigu tau jį ir pasiūlys, tai greičiausiai jis bus mažai apmokamas ir tikrai ne svajonių darbas. Taip pat darbdaviai mėgsta pasinaudoti valstybės teikiamomis naudomis ir kai baigiasi sutarties laikas su darbo birža (per kurią jus įdarbino) , jus gali atleisti, nes darbo birža jiems kompensuoją didelę dalį mokesčių, kuriuos jiems reikia mokėti valstybei. O dar tie vaikščiojimai ir kalbėjimai su konsultantėmis apie tą patį. Todėl mes rekomenduojame į darbo paiešką žiūrėti šiek tiek kitaip.

Galite bandyti įsidarbinti siuntinėjant gyvenimo aprašymą (CV - curriculum vitae). Bet tai jums kainuos daug laiko ir nervu. Darbo skelbimai internete - tai dar vienas būdas nuolatos stebėti atsirandančius naujus darbo pasiūlymus, taip pat pasiruošti nepriekaištinga CV, nes darbdavys nepatikusius CV tiesiog metą į šoną ir skaito kitus. O jeigu dar tik pradėjai savo darbo karjerą ir nelabai ką turi jame įsirašyti. Taip pat, jeigu jūsų gyvenimo aprašymas sudomins darbdavį, jums reikės eiti į pokalbį ir įrodyti jiems, kuo esate geresnis už kitus kandidatus. Aišku nereikia pasiduoti iš karto, nes su laiku jums gali nusišypsoti laimė ir jūs gausite norimą darbą. Tačiau būsite sudegine tikrai daug laiko, kol rasite sau tinkamą darbą, todėl rekomenduomumėm jums patį patogiausia ir greičiausią variantą.

Įdarbinimo agentūros. Jeigu turite draugų vakarų Europoje, galbūt jau teko girdėti, kad beveik visi dirba per jas. Pas mus, Lietuvoje, šis įdarbinimo variantas tampa vis labiau populiaresnis, ypač, kai įdarbinimo agentūros gyvuoja ne vienerius metus ir sugeba pasiūlyti šimtus darbo vietų. Štai keletas argumentų, kodėl apsimoka rinktis jas. Nereikės vaikščioti į darbo biržą, personalas daug malonesnis negu valstybinėse įstaigose. Įdarbinimo agentūra suinteresuota jums kuo greičiau surasti darbą, čia ne kokia darbo biržos darbuotoja, kuriai jūs ir jūsų norai yra visiškai neįdomus. Niekas jūsų CV ir gyvenimo aprašymo nekritikuos, nes jiems svarbu tai ką jūs galite, o ne kaip save pardavinėjate per pokalbį. Nereikės gaišti savo laiko sėdint prie kompiuterio ir siuntinėjant CV, viską už jus padarys įdarbinimo agentūros darbuotojai. Naktį nesisapnuos darbo skelbimai. Na ir svarbiausias punktas. Bus atsižvelgta į jūsų pageidavimus, kokio darbo jūs norite, nes darbo biržoje tai praktiškai neegzistuoja. Tai kodėl jums tiesiog nepabandyti įsidarbinti per įsidarbinimo agentūra, nes tai būtų pats patogiausias ir greičiausias kelias į geresnį gyvenimą.

Rodyk draugams

Vilkų medžioklė 2014-01-12

Parašė edqaras Kategorija: medžioklė.
Žymos: ,
Komentarai (0)

Greitai ateis vasaros pabaiga ir vėl Lietuvoje prasidės amžina diskusija dėl vilkų skaičiaus sureguliavimo. Vilkai vasaros pabaigoje pradeda mokyti savo jauniklius medžioti. Tam reikalui jie dažnai pasirenka lengviausia grobį - naminius gyvulius.

Kas Lietuvoje turėtų atlyginti žalą ūkininkams ir kaimų gyventojams, kurie patirs nemažų nuostolių dėl vilkų?

Lietuvoje gyvena apie 200-300 vilkų (tačiau dėl skirtingų skaičiavimų šis skaičius svyruoja nuo 100 iki 500).

Vilkų medžioklė leidžiama tik žiemą ir tol, kol bus pasiektas Aplinkos apsaugos ministerijos nustatytas limitas (2013-2014 m. sezonui jis buvo 20 individų). Vilkė kiekvienais metais atsiveda 3 - 9 jauniklius. Todėl mano manymu, 20 sumedžiojamų vilkų limitas yra tikrai per mažas. Kadangi limitas buvo išnaudotas labai greitai, kai kuriose apskrityse leista sumedžioti dar kelis vilkus. Taip pernai buvo sumedžioti 33 vilkai (į šį skaičių patenka ir avarijose partrenkti ir nugaišę). Pernai buvo įdiegta naujovė, kuri, mano manymu, yra nebloga idėja: vilkų limitus išdalinti pagal apskritis. Ten, kur vilkų didžiausia populiacija - ten ir leidžiama daugiausiai sumedžioti. Tik ką daryti tokiu atveju, kai vilkas buvo priskaičiuotas kelioms apskritims? Nes vilkas, kaip žinoma, per naktį gali nukeliauti daugiau nei 30 kilometrų.

Taigi, kas turėtų prisiimti atsakomybę už vilkų padaromą žalą ir atlyginti nuostolius žmonėms? Medžiotojai, valstybė ar asociacija „Baltijos vilkas”?

Siūlymas, kad medžiotojams reikėtų atlyginti nuostolius, dėl vilkų daromos žalos skamba absurdiškai. Medžiojamų vilkų limitas labai greitai išnaudojamas ir vilkų medžioklė yra nutraukiama. Piniginės baudos už neteisėtai sumedžiotą vilką labai didelės, taip pat dar atimami medžiokliniai ginklai leidimas juos naudoti trims metams.

Mano manymu žalos atlyginimą turėtų dalintis valstybė ir asociacija „Baltijos vilkas”, kodėl „Baltijos vilkas”?
Todėl, kad jie siekia uždrausti vilkų medžioklę Lietuvoje, bet neprisiima jokios atsakomybės už vilkų daromus nuostolius. Ši asociacija konsultuoja ūkininkus, moko kaip apsisaugoti nuo vilkų, nurodo kokias priemones naudoti, bet to nepakanka, o atsakomybės už padaryta žalą jie neprisiima.
Spaudoje tikrai dažnai pasitaiko pranešimų apie vilkų užpultus ir sudraskytus ūkininkų gyvulius, gyventojų sarginius šunis.

medžiokle, medžiokliniai ginklai

medžiokle, medžiokliniai ginklai

Asociacijos „Baltijos vilkas” atstovas tikina, kad patys ūkininkai patys kalti dėl patirtos žalos “ūkininkai patys kalti, jie nepakankamai rūpinasi savo gyvuliais, nesugina jų į tvartus, neturi specialios šunų veislės, kuri apsaugo gyvulius, nuo vilkų.”

Bet ką daryti tokiu atveju, jei ganyklos yra toli nuo namų? Nevežiosi gyvulių kiekvieną rytą ir vakarą į ir iš ganyklų?

Negalime neigti, kad vilkus nereikia saugoti, vilkai yra miško sanitarai. Ne veltui Europoje vilkai saugomi, tačiau reikia pagalvoti ir apie ūkininkų interesus. Valstybė galėtų kompensuoti kažkokią dalį tų išlaidų, kurių ūkininkas patyrė siekdamas apsisaugoti nuo vilkų (nusipirko šunų, garsinę patranką, aptvėrė aukšta tvora ganyklas ir pan.)

2013 metais jau veikė kompensacijų tvarka, kada ūkininkai galėjo kreiptis į savivaldybes, prašydami atlyginti vilkų padarytus nuostolius. Tačiau nuostolių įvertinimo rezultatai ne ūkininko naudai, taip pat labai sunku įvertinti pinigine išraiška naminius gyvūnus, tarkim - šunis, kurie dažnai tampa, galima teigti, šeimos nariais.

Manau, kad medžiotojams turi būti leista sumedžioti daugiau vilkų (aišku taip pat ribojant skaičių, kad vilkai visai neišnyktų). Medžioklė turėtų būti pratęsta, o nuostolius turėtų dalintis valstybė ir panašios asociacijos kaip „Baltijos vilkas”.

Parengė Tomas S.

Rodyk draugams

Modernizuokite buitinę techniką 2014-01-09

Parašė edqaras Kategorija: Buitinė technika.
Žymos: , , ,
Komentarai (6)

buitinė technika

buitinė technika

Laikas – ypatinga vertybė. Pinigai – gyvenimo dalis. Labai puiku, jei šiuos dalykus, kurių taip dažnai trūksta, galime taupyti. Pradėkime nuo virtuvės, virtuvei atiduodame daug laiko.. buitine technika gaminančios įmonės siūlo vis modernesnes technologijas, kurios palengvina darbą ir padeda taupyti. Todėl, ar žinote, kad:

Indukcinė kaitlentė puodų neįkaitina

Prieš pirkdami kaitlentę apsvarstykite kam ji tarnaus - ar verdate dažnai? ar kepate didelėse keptuvėse? ar kepate žuvį?

Dabar populiariausios „indukcinės “ kaitlentės, jos kaitina indo turinį, paties indo neįkaitina, parodose, kuriose pristatoma ši technologija, demonstruojamas šią technologiją iliustruojantis eksperimentas - 50 e banknotas dedamas tarp kaitlentės ir indo. turinys verda, o banknotas nekeičia savo savybių ir išvaizdos… Bet įsigiję tokią kaitlentę, turėsite pirkti tik jai pritaikytus indus.

Kaitlentė turi daug įvairių funkcijų, ją galima naudoti kaip grilį. Jas galima patobulinti įvairiais priedais, pavyzdžiui: akmeniniu lavos kaitintuvu mėsos ar žuvies patiekalams gaminti.

Ant įkaitusio paviršiaus ruošiamame maiste išlieka daugiau natūralaus skonio.

Prieš orkaitę klūpėti nebereikia

Jei jums reikia virtuvės baldo, kuris atlieka ir orkaitės ir mikrobangų krosnelės funkcijas – tokių baldų jau yra.

Pagal vartotojų poreikius, orkaitės gali būti įmontuojamos nebūtinai tradiciškai - po stalviršiu, bet ir virš jo. Juk nepatogu kepant klūpėti prie orkaitės.

ypatingai patogu, kad orkaitę galima atverti ir ištraukiant - kaip stalčių, arba pakeliant visą jos gaubtą – tuo metu jos pagrindas, ant kurio vyksta kepimas lieka savo vietoje.

Gamintojai pasiūlo vis daugiau naujų funkcijų, paprastas vartotojas nes nežino, kad įsigytas pirkinys turi tiek daug funkcijų, statistinis vartotojas išnaudoja tik 30 procentų prietaiso galimybių..

Indaplovė taupo vandenį

Anksčiau rengti gimtadienius ar vakarėlius nesinorėdavo vien pagalvojus, kiek reikės atiduoti laiko indų plovimui. Dabar užtenka juos sudėti į indaplovę ir paspausti įjungimo mygtuką.

Plaudami indaplovę - taupote vandenį, kadangi indų plovimo ciklui indaplovės naudoja ta patį vandens kiekį, indų galima išplauti labai daug. Vienintelis indų plovyklės minusas – triukšmas, todėl besirenkant indaplovę, atkreipkite dėmesį į skleidžiamo garso lygį.

Išsirinkite šaldytuvą

Virtuvė be šaldytuvo yra neįsivaizduojama. Tai vienas iš svarbiausių buitinės technikos prietaisų. prietaisas akcentuojantis buitinė technika. Prisiminkim:

šaldytuvo šaldiklio temperatūra turi būti -18ºC;

šaldytuvo zonos temperatūra 5–7ºC;

„nulinėje“ (0ºC) kameroje ilgiau išsilaiko vaisiai ir daržovės.

Rinkdamiesi buitinė technika, ši buities baldą, atkreipkite dėmesį į šaldytuvo sienelių storį, būtinai patikrinkite durelių sandarumą, antraip šaldytuvai neatlieka pagrindinės funkcijos - praranda šaltį. Rinkitės šaldytuvą, kuris naudoja nedaug elektros energijos.

Ieškokite mažiausiai skleidžiančio garsą garų rinktuvo

Garų surinktuvas filtruoją orą, jo jį išpūčia į aplinką ir apšviečia gaminamą maistą. Naujausi garų surinktuvai greičiau primena elegantiškus šviestuvus. Techniniai šio virtuvės įrenginio parametrai – oro srautas per valandą, triukšmo lygis – svarbiausi. Kuo galingesnis įrenginys, tuo jo variklis dirba garsiau, bet, kita vertus, jis pajėgus surinkti didesnį oro kiekį.

Gamintojai su triukšmu kovoja taikydami įvairias technologijas, todėl pirkdami garų rinktuvą būtinai pasikonsultuokite su gamintojais ar konsultantais.

Rodyk draugams

Vertimas, dokumentų vertimas 2014-01-04

Parašė edqaras Kategorija: dokumentų vertimas.
Žymos:
Komentarai (6)

Reikšmės samprata ir vertimas
Pagrindiniai reikšmės tipai

Vertimą galima apibrėžti gana paprastai: tai kalbėjimo arba teksto viena kalba pakeitimas kalbėjimu arba tekstu kita kalba, išlaikant tą pačią reikšmę (tiksliau sakant - sistemą reikšmių, kurias išreiškia pirminis kalbėjimas arba tekstas). Bet kuris kitas vertimo apibrėžimas taip pat neišvengiamai remiasi reikšmės sąvoka. Tad vertimo esmės nusakymas ir jo mokslinis tyrinėjimas pirmiausia reikalauja gilesnės, teorinėmis nuostatomis pagrįstos reikšmės sampratos.

Reikšmės problema - viena iš įdomiausių ir sudėtingiausių mūsų laikų mokslo problemų. Ji buvo keliama dar antikos laikais. Ir šiandien jos aiškinimai tebėra prieštaringi. Sukurta daugybė įvairiausių reikšmės koncepcijų, kurios arba viena kitą papildo, arba kritikuoja, arba net visiškai paneigia. Reikšmės sąvoka nevienodai suprantama ir apibrėžiama net tos pačios lingvistinės orientacijos mokslininkų. Dabar jau visiškai aišku, kad sukurti visuotinai priimtiną reikšmės koncepciją niekada nepavyks. Mat ši problema priklauso ypatingoms - lingvafilosofinėms - kalbotyros problemoms ir, be abejo, jos sprendimai visados bus sąlygojami filosofinių pozicijų skirtumų.

Nekeldami sau tikslo netgi prabėgomis apžvelgti ryškiausių semantinių koncepcijų, šiame skyriuje glaustai nusakysime šiai knygai pasirinktą, plačiau pripažintą reikšmės sampratą, apibūdinsime pagrindinius reikšmės tipus (arba komponentus) ir jų vietą vertimo procese.

Mūsų supratimu, reikšmė - tam tikras santykis: ženklo santykis su kažkuo, kas savaime nėra ženklo reikšmė, bet kurio dėka ženklas įgyja reikšmę, t.y. tampa tuo, kuo jis yra - ženklu, o ne šiaip sau materialiu objektu. Tai reliatyvistinė reikšmės samprata. Požiūris į reikšmę kaip į santykį yra atėjęs iš semiotikos - mokslo, kuris tiria ženklų sistemas ir jų funkcijas ir kur ženklų reikšmių tipai apibrėžiami kaip santykiai.
Teigiant, kad ženklo (ir kalbos ženklo, dar konkrečiau kalbant - žodžio) reikšmė yra jo santykis su tuo, kas egzistuoja už paties ženklo, mums reikia žengti dar vieną žingsnį, būtent - patikslinti, su kuo ženklas siejamas, ir nustatyti, koks (arba kokie) ženklo santykis (arba santykiai) su kažkuo kitu yra to ženklo reikšmė (arba reikšmės). Tuo pat metu verta pabrėžti, kad ta santykių sistema, kuriai priklauso ženklas, yra daugialypė: bet kuris ženklas yra sudėtingų ir įvairiarūšių santykių visumos sudėtinė dalis. Dabartinėje semiotikoje priimta skirti tris pagrindinius ženklo santykių tipus ir atitinkamai tris pagrindinius reikšmių tipus (arba reikšmės komponentus).

Pirmiausia tai ženklo santykis su juo žymimu daiktu, kitaip sakant, santykis tarp žodžio ir juo pavadinamo daikto. Šitaip lietuvių kalbos žodis stalas yra sutapatinamas su tam tikru baldu, o šuo - su tam tikru naminiu gyvuliu ir pan. Žinoma, tai, kas žymima ženklu ar pavadinama žodžiu (t.y. jo žyminys), toli gražu ne visada yra daiktas tiesiogine to žodžio prasme, t.y. materialus daiktas ar gyvas padaras. Ženklas gali būti siejamas ir su veiksmais bei vyksmais (nešti, lyti), ir ypatybėmis (didelis, ilgas), ir abstrakčiomis sąvokomis (priežastis, tiesa), ir realiai egzistuojančiomis ar numanomomis situacijomis, sudėtingais daiktų, reiškinių ir santykių kompleksais. Ženklais žymimus daiktus, procesus, ypatybes, realios tikrovės ar įsivaizduojamus reiškiniu yra priimta vadinti tų ženklų denotatai, o ženklo ir jo denotato santykį - denotatine ženklo reikšme (an. Denotative meaning).

Kalbant apie žodžio - ženklo santykį su juo žymimu daiktu, reikia turėti galvoje, kad žodžio denotatas paprastai yra ne atskiras, individualus, vienintelis daiktas, reiškinys, ypatybės pasireiškimas ir t. t., o visa vienarūšių daiktų, reiškinių, ypatybės pasireiškimų klasė. Pavyzdžiui, žodžio stalas denotatas yra ne koks nors vienas, išskirtinis stalas, o aibė daiktų, turinčių bendrų požymių, kurie leidžia, nepaisant esamų skirtumų, priskirti juos vienai ir tai pačiai stalų klasei. Tiesa, kalboje yra žodžių, kurių denotatais esti atskiros vienetinės realijos (pvz., mėnulis, Vilnius), bet tokių žodžių palyginti ne tiek jau daug ir visoje žodžių-ženklų sistemoje jie nevaidina tokio svarbaus vaidmens, koks priklauso tiems, kurių denotatai - ištisos vienarūšių dalykų aibės.

Tačiau, kai žodis, kurio denotatas - visa vienarūšių daiktų klasė, yra vartojamas tekste, jis gali žymėti ir atskirą konkretų daiktą. Pavyzdžiui, pasakyme, eime prie stalo žodžiu stalas pavadinamas vienas konkrečioje situacijoje esantis stalas. Panašiais atvejais konkrečiuose pasakymuose tam tikru žodžiu žymimą konkretų daiktą ar reiškinį mes vadinsime referentu. Denotato ir referento sąvokų nereikėtų painioti: žodžiai-ženklai, turintys skirtingus denotatus, konkrečioje kalbėjimo situacijoje gali žymėti vieną ir tą patį referentą, nes vienas ir tas pats daiktas (pagal įvairius jo požymius) gali vienu metu būti priskirtas kelioms skirtingoms daiktų klasėms, tarsi atsidurdamas jų sankirtose. Pavyzdžiui, pasakyme Tas vaikinas - mano draugas, fizikos fakulteto studentas žodžiai vaikinas, draugas, ir studentas, žymintys skirtingus denotatus, yra siejami su vienu ir tuo pačiu referentu. Apie tai, kokią prasmę denotato ir referento skyrimas turi vertimo procese, bus kalbama vėliau.

Nors denotatinė ženklo reikšmė yra labai svarbi jo charakteristika, tačiau ji anaiptol neapima visų tų santykių, kuriais yra susijęs ženklas. Antras jo santykių tipas - santykis tarp ženklo, to, kas juo žymima, ir žmonių, kurie tą ženklą vartoja. Mat, vartodami žodį-ženklą, žmonės suvokia jį galintį ne tik įvardyti, bet ir tam tikru būdu apibūdinti tikrovės objektą, komunikuoti informaciją apie savo santykį su denotatais arba apie pačių bendraujančių žmonių tarpusavio santykius. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos žodžiai galva ir makaulė, burna ir srėbtuvė, verkti ir žliumbti, pavogti ir nukiaukti atitinkamai žymi tuos pačius denotatus, t.y. turi tas pačias denotatines reikšmes, bet skiriasi santykiais, kurie sieja šiuos kalbos ženklus ir jų denotatus su tuos ženklus vartojančiais žmonėmis. Tokie subjektyvūs (emociniai, ekspresyvūs, stilistiniai ir pan.) santykiai yra vadinami pragmatiniais. Tad atitinkamai antrąjį reikšmių tipą vadinsime pragmatinėmis ženklo reikšmėmis.
Pragmatiniai ženklo santykiai dar kartais supaprastintai apibūdinami kaip santykiai tarp ženklo ir žmogaus. Tokiu atveju reikėtų pabrėžti, kad kalbame ne apie ženklo ir atskiro individo (kalbėjimo akto dalyvio), bet ženklų ir juos vartojančių žmonių kolektyvo (dar tiksliau - visos ta kalba kalbančios žmonių bendruomenės). Žodyje glūdi ne tik individualiai subjektyvus, bet ir visuotinai priimtas vienoks ar kitoks pavadinamo dalyko vertinimas. Kalbos ženklų (konkrečiai - žodžių) pragmatinės reikšmės paprastai esti tos pačios visai ta kalba kalbančiųjų žmonių bendruomenei (ypač turint galvoje bendratautę kalbą, o ne jos socialinius ar teritorinius variantus).

Galiausia akivaizdu, kad bet kuris ženklas (įskaitant ir kalbos ženklą) funkcionuoja ne izoliuotai nuo kitų ženklų, bet kartu su jais sudaro tam tikrą ženklų sistemą. Vieną kurį nors tos pačios ženklų sistemos narį su kitais ženklais (arba vieną žodį su kitais tos pačios kalbos žodžiais) sieja sudėtingi ir įvairialypiai santykiai. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos žodis stalas yra vienokiais santykiais susijęs su žodžiais apstatymas, baldas, kėdė, krėslas ir pan., kitokiais santykiais su žodžiais apvalus, žemas, lūžta, virsta ir pan.; dar kitokiais santykiais su žodžiais stalčius, stalinis, stalius, užstalė ir pan.; ir dar kitokiais santykiais su žodžiais stabas, stiebas, stygius, stogas; balas, galas, kalas, metalas ir pan. Ženklo santykius su kitais tos pačios sistemos ženklais galima vadinti intrasemiotiniais. Atitinkamai galime kalbėti apie kalbos ženklų intralingvistines reikšmes.

Taigi kalbos ženklas gali būti tam tikrais santykiais susijęs su juo žymimais denotatais, su žmonėmis, vartojančiais tą ženklą, ir su kitais ženklais, sudarančiais tą pačią kalbos sistemą. Laikantis šios nuostatos, kalbos ženklo semantinis turinys susideda iš trijų komponentų - denotatinės, pragmatinės ir intralingvistinės reikšmių. Semiotikoje - moksle apie ženklų sistemas - šiuos tris reikšmių tipus atitinka trys skyriai: semantika, tyrinėjanti denotatines ženklų reikšmes; pragmatika, tyrinėjanti pargmatines ženklų reikšmes, ir sintaktika, tyrinėjanti jų intrasemiotines reikšmes.

Natūralu, kad vis trys reikšmių tipai yra tarp savęs glaudžiai susiję, nes visi yra vieno ir to paties ženklo semantinės struktūros komponentai. Pragmatinė ženklo reikšmė neatskiriama nu jo denotatinės reikšmės: santykis tarp ženklo ir jį vartojančios žmonių bendruomenės primetamas ir to ženklo denotatui, ir atvirkščiai - paties denotato savybės daug kuo lemia tuo ženklu komunikuojamų pragmatinių reikšmių pobūdį. Negalima nepripažinti ir kalbos ženklo itralingvistinės ir denotatinės reikšmių sąryšio: ženklų tarpusavio santykius dideliu mastu lemia tų ženklų denotatų ryšiai ir santykiai, egzistuojantys pačioje tikrovėje, ir atvirkščiai - ta pačia kalba kalbančių žmonių bendruomenėje priimtą denotatų klasifikaciją žymiu mastu lemia tos kalbos ženklų sistema. Tačiau visų trijų reikšmių tipų santykinis savarankiškumas vis tiek yra pakankamas pagrindas toms reikšmėms skirti ir joms atskirai nagrinėti.

Žinoma, gali kilti klausimas: ar visi ženklai būtinai turi visų trijų tipų reikšmes? Matyt, į šį klausimą reikėtų atsakyti neigiamai. Kiekvienos kalbos sistemoje esti ženklų, neturinčių denotatinės reikšmės, t.y. tokių, kurie nežymi jokių tikrovės dalykų, o turi tik intralingvistinę reikšmę. Tai įvairūs tarnybiniai ir formalūs gramatiniai elementai, pvz., lietuvių kalbos galūnės, žyminčios tik žodžių sintaksinius ryšius sakinyje, arba anglų kalbos veiksmažodžio bendraties žymiklis to. Kita vertus, bet kuris ženklas, matyt, būtinai turi intralingvistinę reikšmę: priklausydamas kokiai nors kalbos ženklų sistemai, jis būtinai turi būti susijęs su kitais ženklais. O ar visi ženklai turi pragmatines reikšmes? Jeigu pragmatinėmis reikšmėmis laikytume ir neutralų žmonių bendruomenė santykį su ženklu, tai atsakymas būtų teigiamas; priešingu atveju - neigiamas. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos sinonimų eilėje žirgas - arklys - kuinas pirmasis ir trečiasis žodžiais turi tam tikras pragmatines reikšmes (vienu komunikuojamas teigiamas, kitu - neigiamas santykis su pavadinamu dalyku), tuo tarpu antrasis žodis, galima sakyti, yra emociniu atžvilgiu neutralus, arba neturintis pragmatinės reikšmės.

Reikšmių tipai ir vertimas

Vertimo teorijai daug svarbesnis kitas klausimas: ar visi originalo teksto reikšmių tipai išlaikomi vertime? Kitaip sakant, ar vertėjas turi perteikti tik OK (- originalo kalbos) teksto denotatines reikšmes, ar ir kitas - pragmatines ir intralingvistines - reikšmes?

Klausimas labai sudėtingas, todėl atsakymas į jį negali būti vienareikšmis ir reikalauja išsamesnio aptarimo. Problemos, kurios iškyla siekiant vertime išlaikyti įvairius reikšmių tipus, bus konkrečiai analizuojamos kitame skyriuje. Čia mes atsakysime į keliamą klausimą tik pačiais bendriausiais bruožais, remdamiesi ta vertimo esmės samprata, kuri nusakyta skyriaus pradžioje. Apibrėždami vertimą kaip kalbėjimo arba teksto viena kalba pateikimą kalbėjimu arba tekstu kita kalba, išlaikant tą pačią reikšmę, turime nurodyti, kad terminą „reikšmė” reikia suvokti pačia bendriausia prasme, turint galvoje ne tik kalbos vienetų denotatines reikšmes, ir kad apie tos pačios reikšmės išlaikymą galima kalbėti tik santykiniu mastu, turint galvoje tik kuo įmanoma didesnį reikšmių išlaikymą. Iš to, kas pasakyta, galima daryti dvi išvadas: pirma, vertėjas turi kiek galima išlaikyti visus kalbos reikšmių tipus; antra, vertime neišvengiami reikšmės nuostoliai.
Kokiu mastu tos ar kitos reikšmės yra išlaikomos vertimo procese, visų pirma, priklauso nuo reikšmės tipo. Didžiausiu mastu vertime išlaikomos denotatinės reikšmės. Tai nesunku paaiškinti: kalbos vienetų denotatinių reikšmių sistemoje atsispindi visas ta kalba kalbančiųjų žmonių bendruomenės praktinis patyrimas, o įvairiakalbes bendruomenes supanti tikrovė paprastai daug didesniu mastu sutampa negu skiriasi, todėl ir skirtingų kalbų denotatinės reikšmės žymesniu mastu sutampa negu skiriasi. Žinoma, skirtingomis kalbomis kalbančių žmonių bendruomenių pažintinės veiklos sferos toli gražu nevienodos, tačiau kiekviena kalba funkcionuoja taip, kad ja galima nusakyti arba aprašyti (nors ir ne visada „patogiu” ir ekonomišku būdu) iš principo bet kokį tikrovės dalyką, sąvoką ar situaciją. Mat kalba vienu požiūriu yra pažinimo rezultatas, produktas, o kitu - pažinimo instrumentas. Taigi didžiausiu mastu vertime išlaikomos denotatinės kalbos vienetų reikšmės, nors šių reikšmių konkretūs reiškimo būdai originalo kalboje ir vertimo kalboje gali būti skirtingi.

Mažesniu mastu vertime pavyksta išlaikyti pragmatines reikšmes. Tai paaiškinama tuo, kad, nors patys nusakomieji ar aprašomieji daiktai, sąvokos ir situacijos skirtingomis kalbomis kalbančių žmonių bendruomenėms yra dažniausiai panašūs, tų bendruomenių santykis su tais daiktais, sąvokomis ir situacijomis gali būti skirtingas. Vadinasi, atitinkami ženklai skirtingose kalbose gali skirtis ir pragmatinėmis reikšmėmis.

Bene sunkiausiai perteikiamos intralingvistinės reikšmės. Dažniausiai jos vertime apskritai neišlieka. Juk kiekviena kalba yra savita sistema, kurios elementus sieja tik jai būdingi santykiai. Todėl intralingvistinės reikšmės, būdingos OK vienetams, paprastai neišlaikomos, o pakeičiamos VK (- vertimo kalbos) vienetams būdingomis intralingvistinėmis reikšmėmis. Jeigu vertimui būtų keliamas reikalavimas išlaikyti OK teksto intralingvistines reikšmes, vertimo apskritai reikėtų atsisakyti.

Toks reikšmių tipų apibūdinimas iš vertimo pozicijų vis tik yra perdėm schematiškas. Jų pateikimo svarbą vertime lemia dar ir kitas svarbus faktorius, būtent - paties verčiamo teksto pobūdis. Juk aptariamieji reikšmių tipai vaidina toli gražu nevienodą vaidmenį įvairaus pobūdžio tekstuose. Pavyzdžiui, mokslinėje ir techninėje literatūroje pati esmingiausia informacija yra susijusi daugiausia su kalbos vienetų denotatinėmis reikšmėmis, o grožinėje literatūroje, ypač lyrikoje, neretai į pirmą vietą iškyla teksto pragmatinės reikšmės. Vadinasi, versdamas grožinės literatūros tekstą, ypač poeziją, vertėjas neretai turi aukoti denotatines reikšmes, kad galėtų išlaikyti tokio pobūdžio tekstams svarbesnes pragmatines reikšmes. Be to, pasitaiko atvejų, (ir vėl dažniausiai grožinėje literatūroje), kai aktuali informacija glūdi kalbos vienetų intralingvistinėse reikšmėse, ir kad jos išliktų VK tekste, vertėjas būna priversta aukoti kitų tipų reikšmes, visų pirma, denotatines. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju jis turi spręsti, kurioms reikšmėms vertimo procese atiduoti pirmenybę ir kurias galima aukoti, kad verčiamam tekstui esmingiausios informacijos nuostoliai būtų kuo mažiausi.

dokumentų vertimas

dokumentų vertimas

Pragmatinių reikšmių perteikimas

Ankstesniame skyriuje pragmatinę reikšmę esame apibrėžę kaip santykį tarp ženklo ir tą ženklą vartojančio žmogaus (tiksliau - žmonių kolektyvo). Kalbėjimo akte vartodami kalbos ženklus, žmonės nėra jiems abejingi: į tuos ar kitus kalbos ženklus jie nevienodai reaguoja ir kartu jais nusako savo santykį su jų denotatais ir referentais. Toks subjektyvus žmonių (ta pačia kalba kalbančių žmonių bendruomenės) santykis su kalbos ženklais tampa pastoviu, visuotinai priimtinu jų semantinės struktūros komponentu, t.y. tuo, ką vadiname kalbos ženklo pragmatine reikšme dokumentų vertimas.

Iš pat pradžių reikia pabrėžti, kad pragmatika kalbotyroje suprantama ne vien tik kaip kalbos vienetų pragmatinės reikšmės. Tai daug platesnė sąvoka - ji apima viską, kas susiję su tuo, dėl ko kalbėjimo akto dalyviai nevienodai supranta tuos ar kitus kalbos ženklus ir tekstus, priklausomai nuo savo kalbinės ir nekalbinės (ekstralingvistinės) patirties nevienodai juos vertina. Šia prasme pragmatika neapsiriboja vien lingvistine problematika, bet remiasi ir ekstralingvistinių faktorių (pvz., kalbėjimo akto objektas, situacija, dalyviai) tyrinėjimu.

Kaip jau buvo nurodyta, apie pragmatines reikšmes galime kalbėti tik tais atvejais, kai žmonių bendruomenės santykis su kalbos ženklais tampa pastovia ir visuotinai priimta jų semantinės struktūros dalimi, t.y. pastoviai įtrauktas į tų ženklų turinį ir gali būti apibūdinamas žodyne stilistine nuoroda. Pavyzdžiui, lietuviškas augalo pavadinimas rugiagėlė kaimo žmonėms ir miestiečiams gali sukelti nevienodas asociacijas, o žodžių junginys pikta dvasia - nevienodą efektą tikintiems ir laisvamaniams, bet šiais atvejais nevienodas kalbėjimo akto dalyvių santykis su tais ženklais nėra tapęs jų semantinės struktūros komponentu ir todėl negali būti laikomas jų pragmatinėmis reikšmėmis. Vis tik, lyginant dviejų kalbų vienetus, toks nevienodas tos pačios denotatinės reikšmės ženklų vertinimas iškyla daug dažniau, negu tada, kai kalbantieji priklauso vienai ir tai pačiai etninei ir kalbinei žmonių bendruomenei, todėl ir toks pragmatinis faktorius vertimo teorijoje ir praktikoje negali būti ignoruojamas.

Kitas dalykas yra tokie lietuvių kalbos žodžiai, kaip vaikėzas, keverzoti ir kt. Tam tikras žmonių santykis su jais (šiuo atveju neigiamas vertinimas) yra užfiksuotas jų semantinėje struktūroje ir todėl galime kalbėti apie jų pragmatines reikšmes, jų semantinės struktūros neigiamą emocinį komponentą.

Šiame skyrelyje glaustai aptarsime kalbos vienetų pragmatinių reikšmių perteikimo problemas vertime. Ir vėl apsiribosime leksiniais vienetais (žodžiais), nors apskritai pragmatinės reikšmės yra būdingos ne tik jiems, bet ir gramatinėms formoms. Pavyzdžiui, anglų kalboje (bent jau XIX amžiuje) vienaskaitos antrojo asmens formos (pvz., thou knowest) turėjo aiškią pragmatinę reikšmę (aukštojo poetinio stiliaus požymį), sintaksinė konstrukcija „absoliute clause” (pvz.: All our savings gone, we started looking for jobs) gali būti laikoma „knygine”, „oficialia”. Bet apskritai stilistinė spalva yra labiau būdinga leksiniams vienetams.

Kaip žinoma, kiekviena kalba turi sudėtingą pragmatinių reikšmių sistemą, o tos reikšmės yra toli gražu ne vienos rūšies. Visai nepretenduodami į išsamų ar originalų jų įvairovės apibūdinimą, manome, kad ir anglų, ir lietuvių kalbai tiktų tokia pragmatinių reikšmių klasifikacijos schema:

  1. Stilistinė žodžio charakteristika. Šalia stilistiškai neutralių žodžių, t.y. tokių, kurie vartojami visuose stiliuose ir žanruose, yra tokių, kurių vartojimo sfera yra ribota. Tas dažnesnis ar išimtinis vartojimas tam tikroje sferoje tampa pastovia stilistine charakteristika ir jų pragmatinės reikšmės komponentu. Apskritai dėsninga būtų stilistiškai neutralių žodžių skirti dar dvi pagrindines žodžių grupes: šnekamosios kalbos leksiką ir knyginę leksiką. Knyginė leksika tai ne vien knygose arba tik rašytinėje kalboje vartojami žodžiai. Jie gali būti (sakytinėje) viešoje kalboje, pranešime, oficialiame pokalbyje ir pan. Knyginėje leksikoje dar skirtini oficialieji žodžiai, terminai, poezijoje tevartojami žodžiai ir t. t. O šnekamosios kalbos žodžiai tai irgi jokiu būdu ne vien sakytinės kalbos žodžiai. Jie gausiai vartojami grožinėje literatūroje, publicistikoje ir kt. Šnekamosios kalbos leksikai priskiriamos tarmybės, žargonybės, barbarizmai ir kt.
  2. Žodžio registras. Kalbėdami apie „registrą” (angl. register), kuriam priklauso žodis, mes turime galvoje tam tikras sąlygas arba kalbėjimo situaciją, kuri lemia kalbos priemonių, jų tarpe ir leksinių vienetų, pasirinkimą. Visų pirma tą situaciją sąlygoja kalbėjimo akto dalyviai: vienus žodžius vartojame kalbėdami su artimaisiais, kitus - tik su nepažįstamais ar socialiniu atžvilgiu viršesniais asmenimis. Be to, kalbėjimo registrą lemia ir kitos aplinkybės, pavyzdžiui, su artimaisiais ar giminaičiais oficialioje aplinkoje (pvz., darbe ar susirinkime) nepriimta kalbėti taip, kaip namuose. Apskritai kalboje galima skirti penkis registrus: 1) familiarųjį („žemąjį”), 2) neformalųjį, 3) neutralųjį, 4) formalųjį, 5) aukštąjį. Žinoma, dauguma žodžių priklauso neutraliam registrui, t.y. jie gali būti vartojami visuose kalbėjimo registruose nuo familiariojo iki aukštojo, kaip ir stilistiškai neutralūs žodžiai, kurie vartojami visuose stiliuose ir žanruose
  3. Žodžio emocinis atspalvis. Kiekvienoje kalboje šalia žodžių, kurių reikšmė neturi emocinio komponento (o tokių žodyne didžioji dauguma), yra žodžių, kuriais reiškiamas teigiamas arba neigiamas emocinis santykis su jų žymimais objektais. Apie juos sakome, kad jie turi tam tikrą emocinį atspalvį. Taigi, žodžiai gali būti teigiamo, neutralaus ir neigiamo emocinio atspalvio.

Nurodytieji žodžių klasifikacijos pagal jų pragmatines reikšmes aspektai yra glaudžiai tarp savęs susiję. Pavyzdžiui, šnekamosios kalbos žodžiai gali būti priskirtini ir familiariajam ar neformaliajam registrui; knyginė leksika - formaliajam registrui, poetiniai žodžiai - aukštajam registrui. Tarpusavio ryšiai sieja stilistinę žodžio charakteristiką ar registrą su jo emociniu atspalviu: neigiamo emocinio atspalvio žodžiai daugiausia priklauso familiariajam registrui, o teigiamo emocinio atspalvio žodžiai - aukštajam registrui ir poetinei leksikai, ir t. t. Tai rodo, kokie sudėtingi santykiai egzistuoja tarp įvairių pragmatinių reikšmių rūšių ir jų pagrindu kalbos žodyne skiriamų leksikos grupių. dokumentų vertimas

Pradedant aptarinėti pragmatinių reikšmių vaidmenį vertime, reikia pabrėžti, kad skirtingų kalbų leksinių vienetų pragmatinės reikšmės dažniau nesutampa negu jų denotatinės reikšmės. Įprastais reikėtų laikyti tokius atvejus, kai dviejų kalbų tos pačios denotatinės reikšmės žodžiai skiriasi savo pragmatinėmis reikšmėmis, t.y. savo stilistine charakteristika, registru ar emociniu atspalviu. Pavyzdžiui, anglų kalbos leksikone nėra atitikmenų, savo stilistine charakteristika tiksliai atliepiančių lietuvių tradicinius giria, sodžius, žiburys, nors tos pačios denotatinės reikšmės žodžių jame, be abejo, netrūksta. Kita vertus, anglų kalbos cinema turi šnekamosios kalbos sinonimų - movies (paprastai tik amerikiniame variante) ir pictures (paprastai tik britaniškame variante), o lietuvių kalboje stilistiškai neutralus kinas kasdieninėje buitinėje kalboje plačiau vartojamų sinonimų neturi. Nėra lietuvių kalboje ir žodžių, savo pragmatine reikšme atitinkančių anglų kalbos neformalaus registro leksinius vienetus buck „doleris”, doc „gydytojas”, lab „laboratorija” ir kt.

Dviejų kalbų leksinių vienetų pragmatinių reikšmių skirtumai dar labiau išryškėja, kai imame lyginti ne atskirus žodžius, bet ištisas žodžių grupes, t.y. sinonimų eiles. Pavyzdžiui, anglų kalbos sinonimų eilėje start - begin - commence centrinis (vadinamas dominante) yra stilistiškai neutralus žodis, start - neformalus, commence - formalus. Lietuvių kalboje šalia stilistiškai neutralaus pradėti ir neformalaus imti yra daug ekspresyvių sinonimų (pvz., čiupti, griebti, pulti, šokti, pasiusti ir kt.), bet nėra formalaus registro atitikmens. Arba paimkite A. Lyberio „Sinonimų žodyną” (1980) ir palyginkite žodžio eiti sinonimus su anglų kalbos walk sinonimais kokiame nors didesniame anglų kalbos sinonimų žodyne: eiti gerokai pralenkia angliškąjį atitikmenį ne tik šnekamosios kalbos sinonimų gausumu, bet ir emocinių atspalvių įvairove.
Dėl OK ir VK žodžių pragmatinių reikšmių neatitikimo kai kurios iš tų reikšmių vertimo procese dingsta. Pragmatinės reikšmės nuostoliai paprastai atsiranda, kai stilistiniu ar emociniu-ekspresiniu atžvilgiu ženklūs OK žodžiai pakeičiami VK žodžiais. Štai kaip Č. Dikenso „Deivide Koperfilde” kalba misteris Mikoberis:

„My dear Copperfield,” said Mr. Micawber, „this is luxurious. This is a way of life which reminds me of the period when I was myself in a state of celibacy…
- O! Kaip prašmatnu, brangusis Koperfildai! - sušuko misteris Mikoberis. - Toks gyvenimas primena man tuos laikus, kai aš dar buvau nevedęs…
Šiame pavyzdyje, kuris paimtas iš J. Pikčilingio „Lietuvių kalbos stilistikos” [33, 49], anglų kalbos frazės in a state of celibacy denotatinę reikšmę visiškai gerai perteikia ir vienas lietuvių kalbos žodis nevedęs, bet kalbančiojo frazės pūstumą, knygišką jo skambesį vertėjas prislopina. Anot J. Pikčilingio, „misterio Mikoberio stilius kiek pastumiamas žemyn nuo pjedestalo”.

Nuostoliai, kurie atsiranda pragmatiškai ženklią leksiką keičiant neutralia, tam tikru mastu yra neišvengiami (juos sumažinti iki minimumo galima vadinamuoju kompensacijos būdu, kurį aptarsime toliau), tačiau neleistina daryti atvirkščiai - neutralią leksiką keisti pragmatiškai ženklia, t.y. savo stilistine charakteristika, registru ir emociniu atspalviu ne neutralia, leksika. Panagrinėkime bent vieną pavyzdį:

„…Bet that woman drinks a pint for breakfast every morning - know she drinks two glasses full. Seen her.” (H. Lee, p. 218)

- …Dievaži, ji kiekvieną rytą per pusryčius išmaukia puslitrį… Aš žinau, dvi pilnas stiklines. Savo akimis mačiau. (p. 250)

Šiame kontekste lietuvių kalbos išmaukti pakankamai gerai atliepia anglų drink, tačiau pastarasis savo stilistine charakteristika ir emociniu atspalviu yra neutralus, o išmaukti yra „žemojo” registro šnekamosios kalbos žodis, išreiškiantis menkinimą, todėl perdėm šiurkščiai skambantis septynmečio Dilo lūpose, įvardijant blogus tetos įpročius.

Nerasdamas tiesioginių pragmatinių atitikmenų vertimo kalboje, vertėjas neretai griebiasi aprašomojo vertimo būdo toms pragmatinėms reikšmėms perteikti. Jis grindžiamas tuo, kad kiekvienoje kalboje esama žodžių, kurie savo leksine reikšme nusako kalbančiojo emocinį santykį su vienu ar kitu daiktu ar reiškiniu - teigiamą ar neigiamą. Apie tokius žodžius galima sakyti, kad jie turi tik pragmatinę (t.y. emocinio vertinimo)reikšmę, bet neturi denotatinės reikšmės. Pavyzdžiui, anglų kalbos žodžiai dear, darling ir kt. reiškia teigiamą emocinį atspalvį su pažymimu daiktu ar asmeniu, o damn, bloody ir kt. - neigiamą emocinį santykį. Štai sakinyje iš Dž. Selindžerio romano „Rugiuose prie bedugnės”: „then I tried to sock him, with all my mights, right smack in the toothbrush, so it would split his goddam throat open” (p. 64) goddam, žinoma, nenurodo jokių požymių, iš tikrųjų būdingų žodžio throat denotatui, o tik išreiškia kalbančiojo neigiamą santykį su asmeniu, kurio throat čia minima. Skaitome lietuvišką vertimą: „… užsimoju iš peties tiesiai jam į dantų šepetėlį, kad sulįstų biaurybei į gerklę” ir matome, kad tas pats emocinis atspalvis perteiktas kitu žodžiu - daiktavardžiu biaurybė (dabar jau rašoma bjaurybė). dokumentų vertimas

Panašaus pobūdžio anglų kalbos žodžiai gali būti vartojami aprašomuoju būdu perteikti emocinėms reikšmėms, kurios būdingos lietuvių kalbos maloninamiesiems ir niekinamiesiems priesagų vediniams (jie dar vadinami subjektyvaus vertinimo ar ekspresiniais-emociniais vediniais). Pavyzdžiui, angliškuose lietuvių liaudies dainų vertimuose neretai aptinkame: tėvelis - dear father, močiutė - dear mother, mergytė - dear maiden, mergužėlės - maidens gentle, youthful maidens. Žinoma, lietuvių kalbos maloninamiesiems deminutyvams atliepti čia dažniausiai vartojamas žodis little, tačiau teigiamam emociniam vertimui žymėti jis toli gražu ne visur tinka. Pavyzdžiui, little father ir little mother anglui skamba komiškai.

Aprašomasis vertimas tinka ir kai kurioms kitoms pragmatinėms reikšmėms perteikti. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos veiksmažodžio drunyti registrą galima atliepti anglų kalbos fraze to sleep like a log, t.y. prie neutralaus veiksmažodžio to sleep pridėjus like a log, visa frazė priskiriama familiariam registrui.

Ne visada žodžio konotacija esti emocinio ar vaizdinio pobūdžio. Kartais ji pasireiškia tik tuo, kad kurio nors žodžio denotatas vienoje kalboje priskiriamas vienai daiktų ar reiškinių klasei, o kitoje kalboje - kitai daiktų ar reiškinių klasei, nes jie atlieka nevienodas funkcijas skirtingų tautų gyvenime. Pavyzdžiui, lietuviams grietinė - kasdienis maisto produktas, pridedamas valgant daugelį patiekalų, o anglams sour cream - tai surūgusi grietinėlė. T.y. faktiškai sugedęs maisto produktas.

Aptardami konotacijos problemą, mes visiškai priartėjome prie vertimo pragmatinio aspekto suvokimo plačiąja pragmatikos termino prasme.

Intralingvistinių reikšmių pateikimas

Intralingvistinė reikšmė (ji jau buvo apibūdinta ankstesniame skyriuje) - tai kalbos ženklo santykis su kitais tos pačios kalbos ženklais. Kalbos ženklų santykiai gali būti daugialypiai ir įvairūs. Tokiais santykiais galima laikyti žodžių garsinį panašumą (rimą ir aliteraciją, asonansą ir pan.), jų morfeninės struktūros panašumą (darinių šeimos ar serijos), semantinį panašumą (prilausymą tai pačiai sininiminei eilei ar tam pačiam semantiniam laukui) ar kontrastingumą (antonimiją), žodžių junglumą sakinio struktūroje (sintaksinį ar leksinį valentingumą) ir kt. Žinoma, panašūs santykiai gali egzistuoti ne tik tarp žodžių, bet ir tarp kitų kalbos vienetų (morfemų, žodžių junginių, sakinių), tačiau šiame skyrelyje mes vėl apsiribosime tik žodžiais.
Jau minėjome, kad intralingvistinės reikšmės perteikiamos minimaliu mastu, vertime jos paprastai neišlaikomos, nes kiekviena kalba turi savitą ją sudarančių vienetų intralingvistinių reikšmių sistemą. Vis tik pasitaiko atvejų, kai tam tikrame kontekste vieno ar kito OK vieneto intralingvistinė reikšmė yra aktualizuojama ir vertime reikia į tai atsižvelgti. Kad ta reikšmė būtų perteikta, neretai (tuo bus galima įsitikinti iš pateiktų pavyzdžių) tenka paaukoti net kalbos vienetų denotatines reikšmes.

Būtinybė perteikti OK vienetų intralingvistines reikšmes (kartais jų fonetinį ar grafinį panašumą) paprastai iškyla tada, kai patys kalbos vienetai tampa aptariamuoju dalyku, t.y. kai originalo tekste kalbama ne apie tam tikromis kalbos priemonėmis žymimus tikrovės daiktus ar reiškinius, bet aptariamos pačios tos priemonės. Žodžiai (kaip ir kitos kalbos priemonės) tampa aptariamuoju dalyku visų pirma mokslinėje, t.y. lingvistinėje, literatūroje. Pavyzdžiui, anglų kalbos sakinį The Past Indefinite of some verbs is formed by changing the root vowel, i. e. write - wrote galima išversti į lietuvių kalbą tik išlaikant vertime ir pačias veiksmažodines formas write - wrote, nes kitaip jų vertimas (t.y. vien tik denotatinės reikšmės perteikimas) neturi jokios prasmės. Tačiau žodžiai tampa aptariamuoju dalyku ne tik mokslinėje literatūroje, bet ir kitų žanrų tekstuose, pavyzdžiui, grožinėje literatūroje. Taigi, intralingvistinės reikšmės perteikimo problema yra aktuali ir bendrajai vertimo teorijai ir praktikai.

Panagrinėkime kokį pavyzdį iš grožinės literatūros tekstų, kur kalbos vienetai (žodžiai) tampa aptariamuoju dalyku. Štai H. Li romane ,,Nežudyk strazdo giesmininko” pasakojama, kaip jauna mokytoja nauju metodu mokė pirmaklasius ir kokį įspūdį jis paliko romano herojei aštuonmetei Džinai Luizai:
The Dewey Decimal System consisted, in part, of Miss Caroline waving cards at us on which were printed ‘the’, ‘cat’, ‘rat’, ‘man’, and ‘you’. No comment seemed to be expected of us, and the class received these impressionistic revelations in silence. (p. 14)

Pagal Diujo dešimtainę sistemą mis Karolina, be kita ko, turėjo mojuoti prieš mūsų nosis popieriaus lapeliais, ant kurių spausdintomis raidėmis buvo parašyta KATĖ, PELĖ, TĖTĖ, GĖLĖ. Iš mūsų, matyt, nebuvo laukiama kokių nors komentarų, ir klasė tylėdama priėmė šiuos impresionistinius atradimus. (p. 24)
Iš originalo galima spręsti, kad mis Karolina nesėkmingai mėgino išaiškinti pirmaklasiams ant popieriaus lapelių užrašytų anglų kalbos žodžių santykius. Tie žodžiai ir formos, ir turinio atžvilgiu yra labai įvairūs: žymimasis artikelis, trys daiktavardžiai (pirmieji du rimuojami) ir įvardis. Vis tik didesnė tikimybė, kad pagal minimą sistemą tuos žodžius vis dėlto sieja kokie nors sudėtingi (todėl pirmaklasiams sunkiai suvokiami) semantiniai santykiai. Bet anglų kalbos artikelis į lietuvių kalbą atskirai (t.y. kaip izoliuotas kalbos vienetas) neišverčiamas, o įvardis you be konteksto gali būti verčiamas dvejopai - tu ir jūs. Šioje situacijoje vertėja pasirenka seriją tos pačios linksniuotės lietuvių kalbos daiktavardžių ir, kadangi juos sieja migloti semantiniai santykiai, lyg ir kompensuoja OK žodžių intralingvistinių santykių pragmatinę funkciją. Žinoma, ta kompensacija yra toli gražu nelygiavertė, nes tos serijos VK žodžius sieja visų pirma akivaizdus formos panašumas, bet tai vis tik šiokia tokia išeitis, juoba kad šitaip išvengiama apkrauti tokio nereikšmingo romano epizodo vertimo skaitytojo dėmesį blaškančiais komentarais. Šis pavyzdys rodo, kad dėl intralingvistinės reikšmės perteikimo kartais tenka aukoti OK žodžių denotatinės reikšmes (šiuo atveju atliepiamos tik dviejų iš penkių žodžių - cat ir rat - denotatinės reikšmės). Antra vertus, jis primena, kaip svarbu vertėjui atsižvelgti į verčiamo teksto pobūdį: grožinėje literatūroje dėl tokių pakeitimų atsiradę informacijos nuostoliai gali būti nereikšmingi, tačiau, pavyzdžiui, mokslinėje literatūroje neleistini.

Šaltinis: pagal doc. L. Pažūsis, Vertimo teorijos pradmenys, 1990

Rodyk draugams

Spausdintuvai, Multifunkciniai aparatai 2013-12-23

Parašė edqaras Kategorija: Multifunkciniai aparatai, Spausdintuvai, biuro įranga.
Žymos: ,
Komentarai (0)

Kaip išsirinkti kopijavimo aparatą, spausdintuvą

Rašaliniai multifunciniai spausdintuvai
Rašaliniai daugiafunkciniai spausdintuvai yra puikus sprendimas studentams, kurie nori turėti kopijavimo, nuskaitymo ir spausdinimo funkcijas ir neplanuoja įkinkyti tokio spausdintuvo pilnai darbo dienai. Gana malonu turėti spausdintuvą su kuriuo galima greitai nusikopijuoti užrašus, atsispausdinti mažą šperą ar nuskenuoti nuotrauka ir ja pasidalinti su draugais ar šeima, tokiu spausdintuvų gamintojai nuolat diegia naujas funkcijas atsižvelgiant į vartotojų poreikius asmeninio naudojimo aplinkoje.
Į ką atkreipti dėmesį perkant tokį spausdintuvą? Ką reiktų apsvarstyti:
• Darbo krūvis / apkrovimas
• Eksploatavimo kaina
• Greitis
• Techninės galimybės
• Spausdinimo ir skenavimo geba / Rezoliucija
• Matmenys
• Jungimasis
Darbo krūvis / apkrovimas
Kiek puslapių jūs planuojate spausdinti arba kopijuoti per savaitę? Ar naudosite spausdintuvą biuro aplinkoje? Ar reikia labai aukštos kokybės ar bus spausdinama ant neįprasto popieriaus sirto reklamai, spaudai? Jei planuojate spausdinti daugiau nei 400 lapų per mėnesį. Ar dalinsitės psausdintuvu daugiau nei su trimis žmonėmis. Ar norite švaraus, aukštos kokybės lazerio spausdinimo, tokiais atvėjais geriau ieškokite lazerinio spausdintuvo ir konsultuokitės tiesiogiai su gamintojais
Eksploatavimo kaina
Rašaliniai multifunkciniai spausdintuvai kuriuos mes rekomenduojame labiausiai studentams yra Hewlett Packard Deskjet 3050a Belaidis Spalvotas Spausdintuvas/Kopijuoklis/Skeneris 213Lt. (C60749), nespalvotos HP kasetės/toneriai kainuoja apytiksliai 20lt., spalvotos apie 40, pildymas nespalvotos 15Lt., spalvotos 23Lt. Vienas iš veiksnių kuris gali jums leisti sutaupyti tai yra kasečių talpa, didelės talpos kasėtės ar kasečių pirkimas urmu gali leisti jums sutaupyti.
Greitis
HP spalvotai gali spausdinti 22 ppm nespalvotai 28ppm. Jei jums reikia didesnio greičio apsvarstykite galimybę nusipirkti lazerinį multifunkcinį aparatą.
Techninės galimybės
Dauguma spausdintuvų gali spausdinti tik ant pagrindinių standartinių formato lapų - A4; A5, A6 ir t.t… Jei planuojate spausdinti ant ne standartinio specialaus popieriaus būtina patikrinti ar aparatas turi tokias technines savybęs ir gali spausdinti ant nestandartinio formato lapų.

Spausdinimo ir skenavimo geba / Rezoliucija
Spausdinimo raiška nurodo spausdinamų taškų skaičių colyje – dpi. HP vidurkis yra apie 4800 x 1200 dpi. Skenavimo raiška yra svarbi tiems, kurie daro daug aukštos kokybės kopijų ir skenuoja nuotraukas. HP turi apie 1200 x 2400 dpi skenavimo rezoliucija. Kai kurie spausdintuvai turi “Resolution Enhanced Scan” technologiją kuri leidžia pagerinti (padidinti rezoliucija) programinės įrangos pagalba pavyzdžiui prastos kokybės nuotraukos atvaizdavimą tiesiog ja padidinus jo atvaizdavimą laikmenoje. Skenavimo skiriamoji geba/ rezoliucija yra labai svarbus veiksnys norint nuskenuoti objektus labai detaliai – kokybiškai. Bet tai taip pat turi variacijų, pavyzdžiui „Epson“ gamintojo skeneriai yra gerai žinomi kaip geri nuotraukų skeneriai, HP kaip teksto, sudaro galimybę atpažinti tekstą ir skenuoto dokumento.
Matmenys


Kai kurie spausdintuvai popierių paima iš viršaus kai kurie iš apačios. Multifukciniai aparatai/ kopijavimo aparatai viršuje turi skanavimo technika, todėl virš jo yra dangtis kuri prieš skenuojant reikia atverti, tai reikalauja tam tikros erdvės. Įprasto aparato (HP 3050A) matmenys yra 17.2″ x 11.5″ x 6.4 “.
Jungimasis
Įsitikinkite, kad perkate aparatūrą su tinkamomis jungtimis, kol kas populiariausia yra via USB, kai kurie turi „ethernet port“ jungti, tad gali jungtis prie tinklo ir gali būti naudojami iš kelių kompiuterių nuotoliniu būdu. Bluetooth jungtis leidžia aparatūrai saveikauti su mobiliuoju telefonu taip pat ir su kompiuteriu.

Rodyk draugams