į navigaciją

Darbo kodeksas 2015, darbdaviai ir įdarbinimo agentūros trina rankas 2014-01-25

Parašė edqaras Kategorija: įdarbinimo agentūros.
Žymos:
Atgalinė nuoroda

įdarbinimo agentūros

įdarbinimo agentūros

Šiuo metu, Seime svarstomas naujasis darbo kodeksas. Panašią darbo kodekso sistemą naudoja Skandinavijos šalys. Ja ypač džiaugiasi įdarbinimo agentūros, ši tvarka žymiai palengvintu darbo ieškančiu žmonių cirkuliacija, vien žodinis susitarimas ištrina visą dieną trunkančia įdarbinimo dokumentų tvarkymo procedurą.

Dar 2014 metų gruodį, šis projektas buvo pristatytas verslininkams ir politikams. Parlamentaras Algirdas Sysas papasakojo, kad siūloma mažinti išeitines išmokas, o neteisėto atleidimo išmokas didinti iki 12 mėnesių atlyginimų. Tačiau, Algirdas Sysas nedaugžodžiavo, jis pats į šią reformą žiūri skeptiškai, nes anot jo, rašytinės sutarties, darbdaviai nelabai mėgsta laikytis. Mes šią reformą vadiname „ darbo santykių liberalizavimu” Darbuotojai dažniausiai bijo žodžio - liberalizavimas, nes jiems tai asocijuojasi su nestabilumu, tačiau yra ir geroji pusė. Galima lankščiau išdėlioti darbo valandas, arba darbuotojui neužkrauti materialinės atsakomybės įmonės turtui.

Tačiau visa darbo reforma yra naudingesnė darbdaviui, teigė parlamentaras, Skandinaviškasis modelis diegiamas ne vien dėl Lietuvos įmonių, Lietuva pritraukia vis daugiau kapitalo iš užsienio šalių ir mes norime tapti dar labiau konkurencingesni. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl bus keičiamas darbo kodeksas. O kalbant apie darbo valandas, parlamentaras nurodė, kad 40-48 valandų darbo savaitę reikia liberalizuoti - lanksčiau paskirstyti valandas kiekvieną dieną, taip pat, viršvalandžiai turi būti apmokami, nes šiandien jie dažniausiai išnaudojami, tačiau beveik niekas jų neapmoka. Beabejo, atsiranda nepatenkintų, kuriems viskas blogai, bet taip buvo visada, Algirdas Sysas prisiminė 2003 metų priimtą darbo kodeksą: Tada irgi buvo daug nepatenkintų žmonių, kalbėjo, kad tai yra negerai, tačiau šiandien Lietuva jau viršijo ikikrizinius rodiklius ir matosi, kad tai buvo į naudą.

Pakeitimais norima pasiekti paprastesnį įdarbinimą, išeitinių išmokų mažinimą (dabar galima išsidėrėti net iki 6 mėnesių). Taip pat yra numatyta žodinė darbo sutartis. Tokiu atveju darbuotojas jausis saugesnis, kai bandoma įrodyti, kad jokių darbo santykių nebuvo, nes nebuvo pasirašyta darbo sutartis.

Naujame darbo kodekse yra ir ne tokių didelių pakeitimų, tačiau svarbių. Pavyzdžiui nekonkuravimas išeinant iš darbo - naujasis darbo kodeksas leis nustatyti sankcijas už komercinių paslapčių atskleidimą, dabar tai įrodyti gali tik teismas. Taip pat yra išimtis nedidelėms įmonėms iki 10 darbuotojų. Jiems negalios daugelis įpareigojimų taikyti garantijas. Na o svarbiausias punktas yra toks, kad darbuotojas ir darbdavys galės susitarti dėl konkrečios sumos už viršvalandžius. Jų skaičiavimo tvarka taip pat skirsis.

Lietuvos profesinių konfederacijų pirmininkas teigia, kad su jais tartasi nebuvo. Artūras Černiauskas yra labai nepatenkintas naujomis reformomis ir bando susitarti, kad išeitinės kompensacijos galėtų likti tos pačios, bet jas mokėtų garantinis fondas. Jis skundžiasi, kad daugiausiai triukšmo kelia Verslo, Pramonininkų, Verslo dardavių konfederacijos. Jie neturi jokių teisių derėtis, jos atstovauja verslui ir bando susitarti su politinėmis partijomis, kad jos pakeistų įstatymą be derybų su darbuotojais. Mūsų dardaviai nenori derėtis, jie nori, kad būtų taip, kaip jiems patogiau, aiškino pašnekovas.

Patiko (0)

Rodyk draugams



Komentarai»

   1. Viktoras - 2015-07-21

Ai kaip amžinai nesamones daro ir viskas…